| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Ateitininkai ir gyvybės kultūra
Gyvenkime, kurkime, veikime per Kristų! tokį šūkį Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba paskelbė 2005-2006 veiklos metams. Čikagos ir jos apylinkių ateitininkų sendraugių susirinkimas, įvykęs kovo 19 dieną Ateitininkų namuose, Lemonte, buvo skirtas pasvarstyti apie šio šūkio prasmę ir veiklą. Susirinkimą pradėjo pirmininkas Juozas Polikaitis ir pakvietė kun. dr. Kęstutį Trimaką, kuris buvo parašęs porą naujų leidinių panašiomis temomis ir sudarė šio susirinkimo programą. Dinamiškasis ateitininkijos trikampis Kun. dr. Kęstutis Trimakas Pagrindinėje paskaitoje kun. dr. K.Trimakas kalbėjo apie žmonijai Dievo suteiktą gyvybę. Kūrėjas nepasitenkino žmonėms suteikta prigimtine gyvybe. Jis siuntė savo Sūnų, kuris tapo žmogumi, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų (Jn 10, 10). Tiems, kurie Sūnų priėmė, Jis davė ir tebeduoda galią tapti Dievo vaikais (Jn 1, 12). Prigimtinė ir antgamtinė gyvybė yra didelė Dievo dovana žmonėms. Deja, žmonės nusigręžė nuo Dievo. XX a. pradžioje į dosnųjį Dievą atkreipė dėmesį Pranas Dovydaitis, o to paties šimtmečio antroje pusėje Karolis Vojtyla, vėliau išrinktas popiežiumi Jonu Pauliumi II. Ateities pirmajame numeryje Ateitininkų vardu pasirašęs Dovydaitis atkreipė dėmesį į tris tikroves: Kristų, gyvenimą ir kultūrą (jas kun. K.Trimakas pavadino dinamiškuoju ateitininkijos trikampiu). Kristus yra ateitininkų Idealas, motyvuojantis ateitininkus Jam gyventi (nebe aš, bet Kristus manyje) ir savo veikla persunkti kultūrą Kristaus tiesa, nes šiais laikais kultūrą savinasi ir ją iškreipia žmonės be Dievo, per ją pažeisdami žmones fiziškai, doriškai ir dvasiškai. Ateitininkų veikla turi būti nukreipta visa atnaujinti Kristuje. Nuostabu: popiežius Jonas Paulius II pasirinko tas pačias tris tikroves (tik jis pabrėžė gyvybės vertę, o P.Dovydaitis gyvenimą). Popiežius pabrėžė Kristų kaip žmogumi tapusį Dievo Sūnų, pakėlusį žmogaus vertę, nes per Kristų žmogui buvo suteikta nauja, Dievo vaiko, gyvybė. O kultūra yra kovos laukas tarp tų, kurie gyvybę vertina, ir tų, kurie ją pažemina, lengvai ją nutraukia abortu, eutanazija, savižudybe, genocidu ir kt. Tad Kristaus vietininkas skatino ugdyti ir puoselėti gyvybės kultūrą ir taip atsverti mirties kultūros plitimą. Prelegento išvada: ateitininkai, atsiliepdami į dabarties iššūkius tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje, turi į savo veiklą įtraukti gyvybės kultūros ugdymą (naujame leidinyje Apsčiai gyvenimo turėti jis pateikia tiek motyvus, tiek veiklos gaires). Šeima ir gyvybės kultūra Rima ir dr. Linas Sidriai Rima Sidrienė pritarė Jono Pauliaus II mintims apie šeimos pirminę reikšmę gyvybės kultūroje. Ji atkreipė dėmesį į kun. K. Trimako leidinyje iškeltą reikalavimą švęsti gyvenimą. R.Sidrienė teigė, kad tai yra mūsų vedybų esmė. Džiaugsmas yra esminis dalykas katalikų gyvenime. Mes sukūrėme gyvybės kultūrą savo šeimoje. Dievas šeimos nariams yra svarbiausias. Vyras ir žmona vienas kitam antroje vietoje; paskui vaikai. Mes esame vienas kitam kelias į dangų, sakė ji. Dr. Linas Sidrys pritarė Rimai, kad tėvų tikslas yra parodyti savo vaikams gyvenimo pilnatvę. Juk Dievo pirmasis įsakymas žmonėms buvo: Būkite vaisingi ir dauginkitės... Vis dėlto tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra problemų: gyvybė nevertinama, taip pat nevertinamos didelės šeimos. Fondai neskiria pakankamai pinigų jaunimui. Ateitininkams vertėtų pasirūpinti jaunimu, kad jie galėtų vykti į Lietuvą liudyti ten gyvybės kultūrą. Gyvosios dvasios sąjūdis ir gyvybės kultūra Dr. Petras Kisielius Ateitininkai atsitiktinai susibūrė XX a. pradžioje. Tai buvo ypatingas Šventosios Dvasios reiškinys mūsų tautos istorijoje. Kun. dr. K.Trimakas labai taikliai parodė idėjinį panašumą tarp P.Dovydaičio ir Jono Pauliaus II. Jiems abiem didžiausios reikšmės turėjo Šventasis Raštas. Panašiai apie kovą tarp gėrio ir blogio mąstė Jonas Paulius II ir kitas ateitininkas mąstytojas Antanas Maceina. Popiežius atskleidė didelį konfliktą tarp gyvybės ir mirties kultūrų, o A.Maceina svarstė apie velnio įtaką kultūroje, per kurią visuomenės kultūra tapo indiferentiška Kristaus klausimui. Ateitininkų uždavinys yra prieš šį indiferentiškumą stipriai kovoti. Stasys Šalkauskis kėlė gyvosios dvasios sąjūdį, kad Lietuvos tikintieji atgytų dvasia. Jis pripažino, jog ateitininkiškoji ideologija gali ir turi vystytis, kėlė gyvosios dvasios sąjūdį, kad ateitininkai ir kiti Lietuvos tikintieji atgytų dvasia. Tai aktualu ir dabar, tad, Šventajai Dvasiai veikiant, galima į ateitininkų veiklą įtraukti Jono Pauliaus II gyvybės kultūrą. Literatūra ir gyvybės kultūra Dr. Vainis Aleksa Koks ryšys tarp literatūros ir gyvybės kultūros? Sudėtingas ir nelengvai apibrėžiamas klausimas. Vakarų kultūroje literatūra bendrai pateikia sekuliarinį atsakymą, kaip būti ar išlikti žmogumi. Priklauso nuo autoriaus, ar ji siejasi su gyvybės kultūra. Jonui Pauliui II literatūros tikslas yra būdas apibūdinti gyvenimą arba pažinti žmogų, kurio gal nepažįsti. Gi Stalinui literatūros tikslas yra manipuliacija. Tikinčių krikščionių autorių raštuose pastebima įtampa tarp sekuliarizmo ir tikėjimo, kuris atsimuša į sekuliarizmą ir bando grumtis. Dr.V.Aleksa davė du pavyzdžius: vieną iš K.Bradūno poezijos, antrą iš N.Gaškaitės-Žemaitienės romano Užverstų šulinių vanduo. Tikiu gyvenimą ne mirtį Meninė programa Ši meninė programa buvo gyvybės kultūros Švęsti gyvenimą pavyzdys. Pagal temą Tikiu gyvenimą ne mirtį K.Trimakas parinko eilėraščius, o Darius Polikaitis muzikinius intarpus. Eiles skaitė Nerijus Šmerauskas ir K.Trimakas. * * * Atsilankiusiųjų nuomone, tiek akademinė, tiek meninė programa buvo įdomi, įvairi ir prasminga. Kun. K.Trimako pateiktos idėjos yra jau išspausdintos jo leidiniuose (naujausia Apsčiai gyvenimo turėti). Komentarų tekstai pasirodys Ateities žurnale. XXI amžiaus informacija Čikaga, JAV
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |