|
Apie katalikišką švietimą, homoseksualų santuokas ir Da Vinčio kodą
Aurimas Šukys
Kovo mėnesį Milane antrą kartą įvyko jėzuitų mokyklų šviečiamasis projektas JEEP 2006 (Jesuit Educational Europe Project 2006). Šį kartą dalyvavo jėzuitų mokyklų atstovai iš Gento šv. Barbaros koledžo (Belgija), Amienso ir Marselio mokyklų (Prancūzija), Bonos šv. Aloyzo koledžo (Vokietija), Shkoder P.Meškalos (Albanija), Gdynės (Lenkija), Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijų bei Leono XIII instituto (Italija).
80 mokinių prieš atvažiuodami buvo suskirstyti į septynis komitetus: terorizmo, Europos integracijos, lygių žmonių teisių, Europos Konstitucijos ir tapatybės, Kyoto protokolų, Jaunimo, kultūros ir žiniasklaidos, Turkijos narystės ES.
Tris dienas mokiniai savo požiūrius ir surinktą informaciją apie kiekvieną klausimą derino minėtuose komitetuose. Renginio pabaigoje pagal vykusias diskusijas buvo parašytos septynios rezoliucijos, kurias komitetai pristatė baigiamojoje sesijoje visiems dalyviams. Po karštų debatų jos buvo visų dalyvių patvirtintos arba atmestos slaptu balsavimu (platesnį debatų aprašymą bus galima rasti balandžio mėnesį Kauno jėzuitų gimnazijos tinklapyje www.kjg.lt).
Daugiausia dėmesio susilaukė homoseksualių žmonių santuokos ir įvaikinimo tema (III komitetas). Reikėtų pasakyti, kad šiose diskusijose, bent jau komitete, vieninteliai lietuviai gynė Bažnyčios nuostatą, kad tokios santuokos prieštarauja ne tik Bažnyčios, žmogaus moralei, bet ir gamtos dėsniams. Paskutinių debatų metu lietuvių mokinių nuomonę palaikyti daugiausia bandė Rytų Europos jėzuitų auklėtiniai iš Lenkijos. Tuo tarpu vakariečiai, daugiausia Gento ir Marselio mokyklų atstovai, aiškiai siūlė atskirti bažnytinę ir valstybinę santuokas ir suteikti civilinės santuokos teisę homoseksualių pažiūrų žmonėms. Jų nuomone, santuokos esmę sudaro meilė ir laimė, todėl gėjai ar lesbietės turi turėti tokias pačias teises kaip ir kiti žmonės. Jie negali, anot moksleivių atstovų, gyvendami nesantuokoje būti diskriminuojami didesniais mokesčiais ar kitais teisių apribojimais. Visų dalyvių nuomonės sutapo dėl įvaikinimo homoseksualios pakraipos žmonėms to negalima leisti, nes tai prieštarauja vaikų teisėms. Dėl to sutiko visų mokyklų atstovai. Tačiau lietuviams ir lenkams galutinai nepavyko įtikinti savo bendraamžių dėl neigiamų pasekmių bei amoralumo įteisinant gėjų civilines santuokas. Balsuojant 44 prieš 36 tokia rezoliucija už homoseksualių žmonių santuokas buvo patvirtinta.
Šiame renginyje dalyvavau pirmą kartą. Aš, kaip ir kitų šalių mokytojai, atlikau konsultanto ir debatų moderatoriaus funkciją. Tačiau reikia pastebėti, kad kitų jėzuitų mokyklų kolegos visiškai nesidomi Katalikų Bažnyčios mokymu svarbiais moralės klausimais. Popiežiaus Leono XIII mokyklos mokytojas Paolo Tenconis, pagrindinis šių metų renginio organizatorius, pritarė, kad tokiuose debatuose visų mokyklų atstovų argumentuose galėtų būti atsižvelgta į krikščionybės mokymą. Deja, daugelio mokyklų mokinių argumentuose atsispindėjo labiau žiniasklaidos ar jų kaimynų požiūris. Manau, kad Vakarų Europoje, įskaitant ir katalikiškąją Italiją ar Ispaniją, katalikybė vis labiau tampa tik barškančiu variu ir skambančiais cimbolais. Popiežiaus N mokyklos ar jėzuitų koledžo auklėtiniai gali visiškai nesiskirti nuo valstybinės mokyklos mokinių savo vertybinėmis nuostatomis, beje, kaip ir mokytojai. Katalikybė Europoje gal ir naudinga, nes palaiko discipliną švietimo srityje, apskritai tampa neįdomi bei butaforinė.
Vieną dieną apsilankėme Milano Scienza muziejuje, kur eksponuojami dauguma L. da Vinčio išradimų. Su kolega Simonu iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos vienoje salėje aptikome tėvynainio Igorio Kalinausko parodą Ultima spes. Tai meninė-muzikinė instaliacija pagal garsųjį L. da Vinčio paveikslą Paskutinė vakarienė. Nors meninis darbas ryškiai dvelkė New age eklektika, tačiau ten bent jau nesijaučiau apstatytas butaforijomis. Noriu labai tikėti, kad kitais metais, kuomet JEEPas bus organizuojamas Lietuvoje, visų mokyklų mokiniai skirs daugiau dėmesio katalikiškai pasaulėžiūrai ir dar sykį rimtai peržvelgs savo vertybes. Antraip teks turbūt pradėti tikėti nebe Šventuoju Raštu, bet Da Vinčio kodu.
© 2006 XXI amžius
|