| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte
Apie Darių ir Girėną, garsiuosius lietuvių lakūnus, kurie skrydžiu per Atlantą išgarsino Lietuvą visame pasaulyje, parašyta labai daug. Tačiau apie S.Dariaus indėlį į Lietuvos sporto vystymą kariuomenėje ir visuomenėje tik užuominos. Šią spragą didžia dalimi užpildė dr. Stepono Gečo parengta iliustruota knyga Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte, kurioje gausu dokumentikos, gyvų liudininkų prisiminimų. Daugelyje įvairių šaltinių klaidingai minima S.Dariaus gimimo data. Pasirodo, Žemaičių vyskupijos dvasinės konsistorijos archyviniame fonde Nr.669 pavyko aptikti 1896 m. sausio 10 d. įrašą rusų kalba, jog tą dieną Judrėnų Romos katalikų bažnyčios kunigas Juozas Dobkevičius pakrikštijo Jono ir Augustinos (iki santuokos Vaišvilaitės) Jucevičių sūnų vardu Steponas, gimusį 1896 m. sausio 8 d. Rubiškių kaime. Tad pagal naująjį stilių tiksli S.Dariaus gimimo data 1896 m. sausio 21 d. Nuo 1924 m. gruodžio 18 d., suteikus karo lakūno vyresniojo leitenanto laipsnį, S.Dariui prasidėjo tikroji karinė tarnyba Lietuvos karo aviacijoje. Vien karo tarnyba negalėjo patenkinti veržlaus, tėvynės labui daug nuveikti pasiryžusio jauno karininko. Dar 1922 m. kovo 16 d. rašyto laiško pabaigoje priduria: Esu sveikas, linksmas, sotus, nors pinigų ir ne per daugiausiai uždirbu. Darbuojuos, mokausi ir ateity būsiu naudingesnis Lietuvai ir civilizacijai. Tą naudingumą, be lakūno profesinio tobulėjimo, S.Darius pirmiausia suvokė kaip Lietuvos sporto ugdymą. Dar Amerikoje, Elizabeto ir Vest Pulmano pradinėse mokyklose, vėliau Kertiso vidurinėje mokykloje ir Harisono technikos koledže būsimasis lakūnas fiziškai grūdinosi, aktyviai sportavo žaidė ledo ritulį, regbį, lankė bokso treniruotes, buvo Kertiso vidurinės mokyklos ir Harisono koledžo beisbolo komandos žaidėjas ir šių mokyklų krepšinio komandų kapitonas. Kai S.Darius 1920 metų vasarą sugrįžo į gimtinę, Lietuvos politinis, ūkinis ir kultūrinis gyvenimas buvo labai sudėtingas, pilnas prieštaravimų. Tebevyko kovos už Nepriklausomybę, visi šalies materialiniai ir dvasiniai ištekliai buvo sutelkti valstybingumui įtvirtinti. Dėl to sporto ugdymas iš pradžių didelio vyriausybės dėmesio nesulaukė. Sportinio sąjūdžio pradmenys tuo metu ryškiausiai reiškėsi Lietuvos kariuomenėje. Jau 1919 m. liepos 13 d. Lietuvos sporto sąjungos surengtoje šventėje kartu su civiliais sportininkais gausiai dalyvavo ir Kaune tuomet įsikūrusių karinių dalinių kariai. Vystant Lietuvos sportą daug nusipelnė generolai Jonas Jurgis Bulota, Vladas NagiusNagevičius, aukšti karininkai Jonas Pyragius, Brunonas Štencelis ir kiti. Kariuomenės kavaleristai buvo jojimo sporto pradininkai 1920-aisiais jie surengė pirmąsias Lietuvoje raitelių varžybas. S.Darius iš karo aviatorių subūrė iki tol Lietuvoje oficialiai nežaisto ledo ritulio komandą Aviacija. 1922 m. balandžio 23-ioji laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena. Tądien Kaune, Vytauto parko aikštėje, įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno vyrų rinktinės. LFLS komandoje žaidė ir S.Darius. 1924 metais, po specialių kursų ir egzaminų, S.Dariui kartu su A.Bulvičiumi, E.Garbačiauskiene ir J.Šulginu suteikti pirmos kategorijos, tuo metu aukščiausios Lietuvoje, krepšinio teisėjų vardai. S.Darius ne tik žaidė, bet ir daug prisidėjo, kad krepšinis taptų populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Stengėsi, kad jį žaistų ne tik vyrai, bet ir moterys. Krepšinis populiarėjo. S.Darius parašė ir išleido atskira knygele Krepšiasvydžio taisykles. Kelerius metus (1922 1926 m.) jis buvo LFLS futbolo komandos vartininku. Futbolas buvo jo ypatinga aistra. Jau 1923 metais LFLS futbolo komanda tapo Lietuvos čempione. 1924 metų futbolo sezonas buvo vienas intensyviausių ir įdomiausių tiek tarptautinėmis, tiek ir vidaus pirmenybių varžybomis. Lietuvos rinktinė žaidė keturias tarpvalstybines rungtynes su Šveicarija, Egiptu, Latvija ir Estija. Komandos kapitonas buvo S.Darius. S.Darius populiarino ir beisbolo varžybas, išleido šio žaidimo taisykles. Žiemą, subūręs komandą, žaidė ledo ritulį. Jo suburta LFLS komanda ir čia būdavo čempionatų prizininkė. Neužmiršo ir bokso. 1924 metais Ąžuolyne buvo paskirtas sklypas stadiono statybai. S.Darius kartu su geru bičiuliu inžinieriumi ir sportininku Kęstučiu Bulota suplanavo ir nubraižė būsimo stadiono planą ir jį išspausdino Sporto žurnale. S.Darius turėjo ypatingą organizatoriaus, idėjų įgyvendintojo talentą. Knyga labai gausiai iliustruota nuotraukomis, dokumentų kopijomis, schemomis, statistiniais duomenimis. Tai puiki parankinė knyga sporto istorikams, paprastiems sporto mėgėjams, kiekvienam, norinčiam sužinoti mūsų Atlanto nugalėtojo didžiavyrio S.Dariaus indėlį į Lietuvos sporto vystymą. Kauno karininkų ramovėje pristatyta knyga sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Susirinko pilna salė žmonių ir jaunų, ir pagyvenusių. Visiems magėjo sužinoti kuo daugiau apie S.Dariaus nuveiktus darbus, sporto pasiekimus. Kazimieras Dobkevičius Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |