Pokyčiai Tel Avive
|
Laikinasis Izraelio ministras
pirmininkas Ehudas Olmertas
|
Kovo 28 dieną Izraelyje įvyko Kneseto (parlamento) rinkimai, kurie buvo laikomi labai svarbiais ne tik Izraeliui, bet ir Palestiniečių autonomijai bei visam Artimųjų Rytų procesui. Visos apklausos prieš rinkimus skelbė, kad daugiausia balsų surinks sausio 4 dieną patyrusio sunkų insultą, po kurio jį ištiko gili koma, premjero Arielio Šarono įkurta nauja partija Kadima. 120 vietų Izraelio parlamente Kadimai buvo pranašaujama mažiausiai 40 mandatų. Tačiau, likus kelioms dienoms iki rinkimų, apklausų rezultatai ėmė keistis, o rinkimų išvakarėse Kadimai, už kurią nuolat agitavo laikinasis Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas, jau buvo skiriama tik 36 ar 38 vietos. Tačiau mažai kas tikėjosi, jog Kadima gaus tiktai 28 vietas Izraelio Knesete. Tai pirmiausia aiškinama tuo, kad buvęs generolas A.Šaronas savo populiarumą buvo pelnęs dėl jo ryžtingo sprendimo po 38 metų okupacijos išvesti Izraelio karines pajėgas iš Gazos ruožo, o dabartinis premjeras E.Olmertas nėra toks populiarus ir įtarimų korupcija šleifas tęsiasi nuo tų laikų, kai jis buvo Jeruzalės meras. Daugelis Izraelio gyventojų jau nebepakelia įtampos dėl nuolatinės teroro aktų grėsmės ir manoma, kad pasitraukimas iš Gazos ruožo ir kai kurių naujakurių gyvenviečių apramins palestiniečius. Tačiau, Palestinos autonomijoje atėjus į valdžią radikaliam Hamas judėjimui, nuotaikos Izraelyje gerokai pasikeitė. Be to, laikinojo premjero E.Olmerto populiarumo negalima lyginti su charizmatiniu tapusiu A.Šaronu. Tiesa, E.Olmertas prašė rinkėjų pasitikėti juo ir partija Kadima ir užsitikrinti parlamente mažiausiai 40 vietų, kad būtų galima suformuoti tokią vyriausybę, kuri iki 2010 metų nustatytų naujas Izraelio sienas. Pasak vieno Kadimos partijos veikėjo, visiems laikams ir negrįžtamai. Kaip seksis tai padaryti naujajai vyriausybei, labai sunku pasakyti. Tuo labiau kad rinkimų dieną Palestinos autonomijoje Hamas jau baigė formuoti savo vyriausybę ir nenori net girdėti, jog Izraelis nepaliktų bent dalies palestiniečių teritorijų. Taigi A.Šarono įkurta Kadima Knesete turi 28 vietas, kairioji Darbo partija Avoda 20 mandatų, o į trečiąją vietą netikėtai įsiveržė žydų ortodoksų partija Shas 13 vietų. Tuo tarpu žinomo Izraelio politiko Benjamino Netanjahu tradicinė partija Likud vos ne vos laimėjo tiktai 11 vietų. Tai buvo bene didžiausias šių rinkimų netikėtumas.
Šiaip ar taip, koalicija neišvengiama. Ją tikriausiai sudarys dabartinio laikinojo premjero E.Olmerto Kadima ir kairioji Avoda. Tačiau jų balsų nepakaks parlamentinei daugumai, todėl teks ieškoti smulkių partijėlių paramos. Aišku, iš žydų ortodoksų Shas susilaukti paramos nėra vilties. Tikriausiai prie koalicijos prisijungs neseniai susikūrusi Pensininkų partija, turėsianti parlamente septynis savo narius.
Apžvalgininkai pažymi neįprastai žemą Izraelio rinkėjų aktyvumą. Balsuoti atėjo tik 63 proc. iš 5 mln. balso teisę turinčių Izraelio piliečių. Tai žemiausias rinkėjų aktyvumas nuo pat pirmųjų Izraelio Kneseto rinkimų 1949 metais.
Kad ir kaip būtų, tačiau naujosios Izraelio vyriausybės laukia
nelengvos dienos. Visiškai neaiškus tolesnis Artimųjų Rytų taikos
proceso likimas. Tuo labiau kad nebėra charizmatiškojo Izraelio
politiko A.Šarono, o Palestinos Hamas užimta radikali pozicija
nieko gera nežada. Tiesa, guodžia tai, jog rinkimų dieną lauktų
teroristinių išpuolių beveik nebuvo. Iš Gazos ruožo buvo paleistos
kelios raketos, tačiau aukų ir nuostolių nepadarė. Viena aišku,
Artimųjų Rytų apniukusi padangė dar ilgai neišsigiedrys.
Petras KATINAS
AFP ir Reuters nuotraukos
© 2006 XXI amžius
|