Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Įamžinti Vyčio apygardos partizanai

Bronius VERTELKA

Memorialinė lenta ir paminklas Vyčio apygardos partizanams atminti Vadokliuose

Paminklo autorius – prof. Gediminas Karalius Autoriaus nuotraukos

Ant Panevėžio rajono Vadoklių vidurinės mokyklos namo sienos atidengta paminklinė lenta, skirta Vyčio apygardos partizanams atminti. Tą pačią dieną aikštėje tarp Vadoklių miestelio ir Mikėnų gyvenvietės atidengtas ir pašventintas paminklas šios apygardos partizanams atminti.

Tokių iškilmių, kokios buvo sekmadienį, spalio 29-ąją, vadokliečiai senokai nematė. Rytą žmonės rinkosi į vidurinę mokyklą. Iš pradžių užsukdavo į jos aktų salę, norėdami susipažinti su Genocido aukų muziejaus parengta ekspozicija. Šioje mokykloje prieš 62 metus susirinkusi jaunuolių grupė nutarė eiti partizanauti. Paskui iškilmių dalyviai ėjo į mokyklos sporto salę, kur vyko konferencija, kurioje dalyvavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, svečiai iš Vilniaus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Lietuvos kariuomenės karininkai, kariai savanoriai, partizaninio judėjimo dalyviai. Literatūrinę ir meninę kompoziciją parodė vadokliečiai moksleiviai. Apie jaunimo auklėjimą, kad jis nepamirštų savo tautos istorijos, mokytųsi iš jos kalbėjo miestelio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Eugenija Naulickienė. Dėl to, kad dulkės dengia Lietuvos istorinę praeitį, susirūpino atkurtos Vyčio apygardos partizanų vado pareigas einantis dimisijos kapitonas Bronislovas Juospaitis.

Po konferencijos paminklinę lentą Vyčio apygardos partizanams atminti ant mokyklos sienos atidengė dim. kpt. B.Juospaitis. Iškilmėse dalyvavo paminklinės lentos autorė Rūta Glinskytė–Kavaliauskienė, šiuo metu gyvenanti Varėnoje. Paminklinę lentą ji sukūrė prieš septynerius metus, studijuodama Vilniaus dailės akademijoje. Tai padaryti studentę įkvėpė jos kursinio darbo vadovas skulptorius prof. Gediminas Karalius, dabar daugiau laiko praleidžiantis Vadokliuose nei Vilniuje.

Partizanų atminimo pagerbimo iškilmės sutapo su Šv. Simono ir Judo atlaidais Vadokliuose. Prieš šv.Mišias miestelio gyventojas Albertas Kisielis pasigyrė, jog apie paminklą partizanams atminti jau sugebėjo apibėgti 101 kartą, arba įveikti maždaug septynis kilometrus. Nuo mažens mėgstantis bėgioti ir kilnojantis svarsčius vadoklietis džiaugėsi, jog jam sportas padeda nesenti, todėl nejaučiantis užgulusių metų naštos.

Sausakimšoje Vadoklių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Sakydamas pamokslą, ganytojas teigė: nėra kitos tokios pasaulyje tautos kaip lietuvių, kuri sugebėjo tiek metų priešintis reguliariai milžiniškai Rusijos armijai. Kentę badą ir šaltį, žeminėje pasišviesdami žvake, partizanai įsigudrino net leisti pogrindžio laikraščius. Ganytojas neslėpė, jog partizanai kartais vadinami banditais. Kad tai netiesa, jis pasakojo atsitikimą iš savo gyvenimiškos patirties. Jam būnant vaiku ir šeimai valgant vakarienę, kartą Kauneckų sodybą užgriuvo partizanais pasivadinę ginkluoti vyrai. Jie įsakė tėvui nešti lašinius jų nurodytu adresu, kitaip visiems Kauneckams būsią blogai. Kai šitai buvo padaryta, vėl pasirodė skrebai šaukdami, jog matė išeinančius partizanus. Kaip vėliau paaiškėjo, pirmieji buvo partizanai apsimetėliai ir viskas čia buvo surežisuota iš anksto. Vyskupo gimtinėje buvo žiauriai išžudyta Rauduvių šeima. Buvo paskleista, kad tai padarė partizanai. Po daugelio metų, atvertus archyvus, pasirodė, jog Rauduvių šeimą išskerdė skrebai.

Po šv.Mišių per Vadoklių miestelį patraukė žmonių eisena. Jos priekyje ėjo vysk. J.Kauneckas. Grojo vaikų ir jaunimo pučiamųjų orkestras iš Šilagalio. Eisena sustojo prie paminklo, kuris vaizdavo ant užpakalinių kojų stovintį žirgą ir ant jo sėdintį raitelį su iškeltu kalaviju rankoje. Perkerpant paminklo simbolinę juostelę dalyvavo atkurtos Vyčio apygardos partizanų vado pareigas einantis dim.kpt. B.Juospaitis, rajono meras P.Žagunis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė LGGRTC D.Kuodytė. Didingą kūrinį pašventino vysk. J.Kauneckas. Kalbėjo Seimo narys Povilas Jakučionis, meras P.Žagunis, Vadoklių seniūnas Antanas Pocius bei kiti. Dainavo tremtinių choras „Likimai“. Už paramą, suteiktą kuriant ir statant paminklą, dėkojo jo autorius prof. Gediminas Karalius. Įamžinti Vyčio partizanų apygardos atminimą jam kilo mintis 1995 metais. Vaikystėje Gediminas matė, kaip ant Vadoklių miestelio grindinio buvo numetami išniekintų partizanų kūnai. Savo svajonę profesorius pavertė tikrove tiktai dabar. Jis dabar dažniau svečiuojasi Vadokliuose. Čia – profesoriaus gimtinė.

Po šventės žmonės neskubėjo skirstytis, nors buvo žvarbu, krito šlapios snaigės. Kas norėjo apsiginti nuo darganos, ragavo kareiviškos košės, mėgavosi karšta arbata. Netrūko čia įsimintinų akimirkų. Vadoklių seniūnijos Genėtinių kaimo gyventojui Pranui Jakusevičiui buvo įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo – savanorio medalis, dim. kpt. B.Juospaičiui – pirmojo laipsnio partizano žvaigždė.

Vadokliai, Panevėžio rajonas

© 2006 „XXI amžius“