|
Lietuvių
darbai vengrų tautai
|
Lietuvių (iš kairės) Adolfo Teresiaus
(Garliava) ir Rimo Zinkevičiaus (Ukmergė)
monumentalus sakralinis kūrinys,
iškilęs Budapešte, Kerepešio kapinių
memorialo vietoje, yra skirtas 1956-ųjų
metų revoliucijos aukoms atminti
|
Spalio mėnesio 31 dienos popietėje Kauno miesto
Senosiose kapinėse, Vytauto prospekte, kaip ir prieš 50 metų minint
Vengrijos sukilimą, aidėjo Lietuvos himnas. Po jo pasigirdo Vengrijos
Respublikos himno garsai. Taip prasidėjo 1956 metų Vengrijos sukilimo
dalyvių bei juos parėmusių demonstrantų paminklinio akmens atidengimas.
Ant nušlifuoto granito plokštės iškaltas įrašas: Šiose kapinėse
1956 metų Vėlinių dieną Kauno visuomenė, nepaisydama sovietų okupacijos
Lietuvoje, rizikuodama gyvybe ir laisve protestu išreiškė savo pritarimą
Vengrijos revoliucijai. Jos didvyriška drąsa ir ryžtas tapo pavyzdžiu
siekiant Lietuvos ir Vengrijos laisvės ir nepriklausomybės.
|
|
Įamžinti
Vyčio apygardos partizanai
Bronius VERTELKA
|
Memorialinė lenta ir paminklas
Vyčio apygardos partizanams
atminti Vadokliuose
|
Ant Panevėžio rajono Vadoklių vidurinės mokyklos
namo sienos atidengta paminklinė lenta, skirta Vyčio apygardos partizanams
atminti. Tą pačią dieną aikštėje tarp Vadoklių miestelio ir Mikėnų
gyvenvietės atidengtas ir pašventintas paminklas šios apygardos
partizanams atminti.
Tokių iškilmių, kokios buvo sekmadienį, spalio
29-ąją, vadokliečiai senokai nematė. Rytą žmonės rinkosi į vidurinę
mokyklą. Iš pradžių užsukdavo į jos aktų salę, norėdami susipažinti
su Genocido aukų muziejaus parengta ekspozicija. Šioje mokykloje
prieš 62 metus susirinkusi jaunuolių grupė nutarė eiti partizanauti.
Paskui iškilmių dalyviai ėjo į mokyklos sporto salę, kur vyko konferencija,
kurioje dalyvavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir vicemeras
Vytautas Rapolas Gritėnas, svečiai iš Vilniaus Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė
Dalia Kuodytė, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis,
Lietuvos kariuomenės karininkai, kariai savanoriai, partizaninio
judėjimo dalyviai.
|
|
Miesto
žemių įkaitai
Benjaminas ŽULYS
Įstatymas taisytas 40 kartų
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, viena pagrindinių
jos veiklos krypčių buvo ir tebėra nuosavybės atstatymas teisėtiems
jos savininkams ar jų palikuonims. Tai labai aktualu kaimo vietovėse,
kur didžiulius plotus užima žemė. Bet ne mažiau svarbu ir tos žemės,
kurios yra miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse. Bet daugelio šių
sklypų teisėtieji savininkai atgauti nepajėgia, jiems už ją, prisidengiant
įvairiomis priežastimis, nekompensuojama arba žadama kompensuoti
nepriimtinomis, netgi žeminančiomis sąlygomis.
|
|
|
|