|
Mikalojus
Konstantinas Čiurlionis didysis Lietuvos menininkas
Andrius TEIŠERSKIS
|
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
|
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)
gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos
Magdalenos Radmanaitės-Čiurlionienės šeimoje. Konstantinas buvo
vyriausias iš devynių šeimos vaikų. Polinkį į muziką jis paveldėjo
iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius jo estetinius įgūdžius žadino
ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų
apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, skambios lietuvių liaudies
dainos. 1889 metais jis pateko į Mykolo Oginskio orkestro mokyklą
Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo
orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu
dažnai nuklysdavo į vaizdingesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo.
|
|
Naujojo
humanizmo pranašas: kun. Povilo Jako pasaulėžiūros bruožai
Ramūnas Labanauskas
Tragiško likimo kunigas ir filosofas Povilas
Jakas, ryškia žvaigžde blykstelėjęs visuomeniniame gyvenime paskutiniaisiais
Pirmosios Respublikos metais, dar nėra tinkamai įvertintas. Šiame
straipsnyje, remiantis jo veikalais Atmerkime akis! (1936 m.),
Magnificat (1937 m.), Ieškau žmogaus (1938 m.), Ko katalikybė
nedavė Lietuvai? (1938 m.), Krikščionybės tragizmas (1938 m.),
Reformatorius. Julius Langbehn (1939 m.) , Socialinė krikščionybė
(1939 m.), Žmogus tarp žmonių (1940 m.), kaip tik ir siekiama
pateikti svarbiausias jo pasaulėžiūros gaires. Kun. P.Jako biografijos
duomenys paimti iš K.Misiaus straipsnio Filosofas kun. Povilas
Jakas ir J.Stankaičio įvado sovietmečiu pakartotinai leistam kun.P.Jako
straipsniui Ko katalikybė nedavė Lietuvai?(1986
m.).
|
|
Juos
siejo idėja, kova už jos įgyvendinimą ir žūtis...
Apie poetą Benį LabėnąKariūną,
jo gyvenimą ir žūtį
Prof. Ona VOVERIENĖ
Poeto siela Benys Labėnas kaip šviesos žibintas
nutvieskė pasaulį
(F.Varela)
Taip buvo šimtmečiais. Tautos poetai, kaip liudijo
Liudvikas van Bethovenas, visada buvo laikomi tautos švyturiais,
nes poetai, kaip ir pranašai, jaučia didžias tiesas ir jas pasako.
Tik ne mūsų, Šėtono eros laikais iki šiol dar tebesitęsiančiais
ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Poetų Kosto Kubilinsko ir Algirdo Skinkio niekšybė,
jiems atvedus emgėbistų būrius prie Dainavos apygardos partizanų
bunkerių ir taip nužudžius 15 Lietuvos laisvės kovotojų, įtikinamiausia
poetų degradacijos, jų žmogiškumo praradimo įrodymas.
|
|