Atnaujintas 2006 lapkričio 8 d.
Nr.83
(1483)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kur mūsų pinigai?

Dr. Rūta Gajauskaitė

Neaišku, ar tai buvęs premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas pavasarį pasigyrė, ar tai dabartinis Vyriausybės vadas Gediminas Kirkilas nutyli, bet valstybėje dingo 6 mlrd. litų. Juk visi gerai atsimename tą džiugią pavasario naujieną – į valstybės biudžetą įplaukė žymiai daugiau pinigų, nei planuota! Vietoje numatytų 11 mlrd. – net 18, o tai daugiau kaip 60 proc., kuriuos Vyriausybė ne tik gali, bet ir privalo paskirstyti laukiantiems rublinių indėlių grąžinimo, žemės ir turto kompensavimo, varganų pensijų padidinimo, sveikatos apsaugos, švietimo parėmimo.


Seimas politiko akimis

Nors ekstremalios gyvenimo sąlygos ir įtemptas profesinis darbas mane užgrūdino, tačiau Seime iš pradžių patyriau lengvą šoką. Pasitvirtino abejonės, kad dabarties Seimas galbūt nėra ta vieta, kur politikai vadovaujasi vien savo įsitikinimais, tiesa ir sąžine. Jame susiklostė taisyklės, kai nelieka vietos moraliai politikai. Dažniausiai iš kelių blogybių pasirenkama mažesnioji. Didesnioji Seimo narių dalis yra valdoma politinės konjunktūros ir ne visada atsižvelgia į savo ar savo partijos idealus. Partijų programos yra mimikrinės (supanašėjusios), praradusios ideologinį tapatumą. Nedaug kuo skiriasi, tarkime, liberaliųjų partijų programos, beveik vienodos kairiųjų ir dešiniųjų partijų socialinės programos, supanašėjęs požiūris į šeimą, mokesčių sistemą ir kita. Rinkėjas atskiria partijas tik pagal jų lyderius (lyderių partijos). Žiniasklaida jas vadina lyderių vardais ir lyderiams sudaro išskirtines galimybes reklamuotis. Visuomenė kitų iškilesnių ir gabesnių partijos veikėjų praktiškai nemato ir negirdi. Nuolatinis tų pačių veidų ir kalbų vaizdinys didina nepasitikėjimą ir visuomenės depresiją. O koks nuostolis partijai, jei lyderiai įkyrėję ir nesimpatiški?

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija