Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kardinolo J.Mindsenčio drama

Kardinolas Jožefas Mindsentis

Sunki patirtis užgrūdino charakterį

Neseniai vykęs vengrų tautos istorinio antisovietinio sukilimo 50-ųjų metinių minėjimas paskatino prisiminti ir vieno svarbiausių to meto veikėjų kardinolo Jožefo Mindsenčio (1892-1975) gyvenimo dramatizmą. Buvusio Vengrijos primo sunki patirtis atspindi Katalikų Bažnyčios išgyventą beprecedentę diskriminaciją didelėje Europos dalyje, kur praėjusiame XX amžiuje daugelį metų valdė brutalia ateistine ideologija besivadovavę totalitariniai režimai.

Lietuvių darbai vengrų tautai

Lietuvių (iš kairės) Adolfo Teresiaus (Garliava) ir Rimo Zinkevičiaus (Ukmergė) monumentalus sakralinis kūrinys, iškilęs Budapešte, Kerepešio kapinių memorialo vietoje, yra skirtas 1956-ųjų metų revoliucijos aukoms atminti

Spalio mėnesio 31 dienos popietėje Kauno miesto Senosiose kapinėse, Vytauto prospekte, kaip ir prieš 50 metų minint Vengrijos sukilimą, aidėjo Lietuvos himnas. Po jo pasigirdo Vengrijos Respublikos himno garsai. Taip prasidėjo 1956 metų Vengrijos sukilimo dalyvių bei juos parėmusių demonstrantų paminklinio akmens atidengimas. Ant nušlifuoto granito plokštės iškaltas įrašas: „Šiose kapinėse 1956 metų Vėlinių dieną Kauno visuomenė, nepaisydama sovietų okupacijos Lietuvoje, rizikuodama gyvybe ir laisve protestu išreiškė savo pritarimą Vengrijos revoliucijai. Jos didvyriška drąsa ir ryžtas tapo pavyzdžiu siekiant Lietuvos ir Vengrijos laisvės ir nepriklausomybės“.

Nekeičiantis arklio į kamanas

Poetas Vladas Vaitkevičius Birutės Kairaitytės nuotrauka

Kaip vanduo upėje, taip nepastebimai greit bėga ir laikas. Nesitiki, tačiau tai tiesa, jog Lietuvos rašytojų sąjungos narys poetas, vertėjas, žurnalistas, knygų redaktorius Vladas VAITKEVIČIUS lapkričio 7-ąją sulaukė 60-ies metų. Mūsų pokalbis vyko jo gimtinėje, Ignalinos rajone.

Kas tau, Vladai, yra gimtasis Tartoko kaimas?

Tai yra mano alfa ir omega. Tai yra mano tėvai, jų gyvenimas. Tuo metu, kai tuštėjo sodybos, mane priglaudė miestas, bet liko širdį draskantis gimtinės, savųjų šaknų ilgesys, liko pasaulis, kurio man visą laiką trūko.

„Gyvenimas Zervynose – kaip stebuklas...“

Rūta Averkienė

Rašytojas Juozas Aputis

Varėnos viešojoje bibliotekoje įvyko jubiliejinis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, rašytojo Juozo Apučio kūrybos vakaras. Pasiklausyti žymaus novelisto kūrybos ir jį pasveikinti susirinkusiems varėniškiams vakaras neprailgo – J.Aputis, dalydamasis mintimis apie gyvenimą Zervynose ir kūrybą, kaip visuomet, nestokojo šmaikštumo.

Nesenkantis kūrybos šaltinis

Bronius VERTELKA

Jubiliatę Alfredą Petrulienę sveikina Elena Steponavičienė (dešinėje). Jos abi lanko Šventojo Rašto pažinimo studiją

„Gyvenimas kaip upė“ – tokiu pavadinimu tapybos paroda, skirta Alfredos Petrulienės gyvenimo jubiliejui, veikia Panevėžio kraštotyros muziejuje. Joje įvairiais metais kurti tautodailininkės darbai. „Rengdama parodą norėjau, kad jos pavadinime būtų žodis „upė“. Galbūt ir dėl to, kad ji tokia veržli ir paslaptinga, kaip ir pats gyvenimas. Pati plaukioju prastokai, todėl dažniau einu upės krantais ir stebiu, kaip jos vagoje putojantis vanduo kažką plauna. Mėgstu su sutiktais žmonėmis pabendrauti, su jais pasidalyti patirtais įspūdžiais“, – pristatydama savo parodą kalbėjo A.Petrulienė.

Buvo priekabi žodžiui

Kalba kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas Alvydas Jegelevičius. Kairėje – vakaro vedėja Albina Saladūnaitė Autoriaus nuotrauka

Visų Šventųjų išvakarėse, kada vėjas kaip patrakęs draskė medžių lapus ir juos negailestingai blaškė, Panevėžio dailės galerijoje vyravo ypatingai nuoširdi nuotaika. Miesto kultūros citadelėje buvo minimas talentingos poetės ir gabios žurnalistės Elenos Mezginaitės 65–asis gimtadienis. Vyko jos kūrybos rinktinės „Mano senas drauge“ pristatymas.

Sunku būtų rasti bent kiek menu besidomintį žmogų, kuris nebūtų susipažinęs su E. Mezginaitės poezija ar nebūtų skaitęs jos rašinių periodinėje spaudoje.

Įamžinti Vyčio apygardos partizanai

Bronius VERTELKA

Memorialinė lenta ir paminklas Vyčio apygardos partizanams atminti Vadokliuose

Ant Panevėžio rajono Vadoklių vidurinės mokyklos namo sienos atidengta paminklinė lenta, skirta Vyčio apygardos partizanams atminti. Tą pačią dieną aikštėje tarp Vadoklių miestelio ir Mikėnų gyvenvietės atidengtas ir pašventintas paminklas šios apygardos partizanams atminti.

Tokių iškilmių, kokios buvo sekmadienį, spalio 29-ąją, vadokliečiai senokai nematė. Rytą žmonės rinkosi į vidurinę mokyklą. Iš pradžių užsukdavo į jos aktų salę, norėdami susipažinti su Genocido aukų muziejaus parengta ekspozicija. Šioje mokykloje prieš 62 metus susirinkusi jaunuolių grupė nutarė eiti partizanauti. Paskui iškilmių dalyviai ėjo į mokyklos sporto salę, kur vyko konferencija, kurioje dalyvavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, svečiai iš Vilniaus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Lietuvos kariuomenės karininkai, kariai savanoriai, partizaninio judėjimo dalyviai.

Naujojo humanizmo pranašas: kun. Povilo Jako pasaulėžiūros bruožai

Ramūnas Labanauskas

Tragiško likimo kunigas ir filosofas Povilas Jakas, ryškia žvaigžde blykstelėjęs visuomeniniame gyvenime paskutiniaisiais Pirmosios Respublikos metais, dar nėra tinkamai įvertintas. Šiame straipsnyje, remiantis jo veikalais „Atmerkime akis!” (1936 m.), „Magnificat” (1937 m.), „Ieškau žmogaus” (1938 m.), „Ko katalikybė nedavė Lietuvai?” (1938 m.), „Krikščionybės tragizmas” (1938 m.), „Reformatorius. Julius Langbehn” (1939 m.) , „Socialinė krikščionybė” (1939 m.), „Žmogus tarp žmonių” (1940 m.), kaip tik ir siekiama pateikti svarbiausias jo pasaulėžiūros gaires. Kun. P.Jako biografijos duomenys paimti iš K.Misiaus straipsnio „Filosofas kun. Povilas Jakas” ir J.Stankaičio įvado sovietmečiu pakartotinai leistam kun.P.Jako straipsniui „Ko katalikybė nedavė Lietuvai?”(1986 m.).

Pasakos mažiems ir dideliems

Petras KATINAS

Aštuonios Seimo frakcijos pasirašė susitarimą dėl kovos su korupcija. „Pagaliau sulaukėme“, atsiduso ne vienas, kai parlamentarai užsimojo prieš šią daugiagalvę hidrą. Kitaip tariant, mūsų valdantysis „elitas“ nebesitaikstys su valdininkų gobšumu, o į jų pavaldinių pinigus besitiesiančios rankos gaus per nagus. Į Lukiškes, žinoma, tokių valdininkų, įsipainiojusių į korupciją, niekas nesodins. Pirmiausia vietos neužteks. Reikėtų skubiai pastatyti dar kelias Lukiškes. Antra, kaip ne kartą sakė valdančiosios partijos vadas ir buvęs Prezidentas bei Premjeras, tiktai teismas gali nustatyti, kiek kas paima ir už ką.