|
Miesto žemių įkaitai
Benjaminas ŽULYS
Įstatymas taisytas 40 kartų
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, viena pagrindinių jos veiklos krypčių buvo ir tebėra nuosavybės atstatymas teisėtiems jos savininkams ar jų palikuonims. Tai labai aktualu kaimo vietovėse, kur didžiulius plotus užima žemė. Bet ne mažiau svarbu ir tos žemės, kurios yra miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse. Bet daugelio šių sklypų teisėtieji savininkai atgauti nepajėgia, jiems už ją, prisidengiant įvairiomis priežastimis, nekompensuojama arba žadama kompensuoti nepriimtinomis, netgi žeminančiomis sąlygomis.
Šias aplinkybes nagrinėjo į Lietuvos žemės ūkio rūmus susirinkę Kauno apskrities miestų ir miesto tipo gyvenviečių žemės savininkai. Kaip ne vienas jų sakė, čia jie suėjo išreikšti savo nuoskaudų, kurias patiria nuo pačių pirmų nepriklausomybės atkūrimo dienų iki šiol. Taip pat pareikalauti iš šalies valdžios, vietos apskričių, savivaldybių valdininkų atstatyti teisingumą ir vienokia ar kitokia teisėta, priimtina forma grąžinti žmonėms tai, kas jiems priklauso.
Suvažiavimą surengė Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) prezidiumas. Jo pirmininkė Antanina Venckūnienė pastebėjo, kad Atkuriamajame Seime vienas pirmųjų įstatymų buvo nuosavybės atstatymas, kuriame ženklią vietą užima žemės grąžinimas. Bet per tą laiką šis įstatymas buvo taisomas, koreguojamas apie 40 kartų. Maža to, sakė pirmininkė, pažeidinėjamos piliečių konstitucinės teisės. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, kituose miestuose, miesto tipo gyvenvietėse vilkinama grąžinti žemę. Susidaro įspūdis, kad savivaldybės kuria savo potvarkius, kuriais, o ne vyriausybės įstatymais vadovaujasi. Jei kaime, nors ir nelengvai, žemės reforma eina į priekį, tai miestuose ji beveik nejuda arba šiaip taip kruta pažeidžiant eilinių piliečių teises. Antai Kauno mieste yra apie 6000 piliečių, turinčių teisę į šioje teritorijoje esančią žemę, tačiau grąžinta tik 28 proc. Ypač apmaudu, sakė A.Venckūnienė, kad laisvos žemės Kaune ir jo prieigose yra. Tokių plotų yra Aleksote, Lampėdžiuose, Vaišvydavoje, Domeikavoje, kitur. Be to, nepaisant, kad Kaune esančių neužstatytų žemių savininkai dėl jų atsiėmimo dokumentus pateikė seniai, tačiau po jų pateikimo žemės išnuomotos privačioms bendrovėms 99 metams. A.Venckūnienę ir kitus suvažiavimo dalyvius papiktino tai, kad visai šalia Kauno, Noreikiškėse, vaizdingose vietovėse, apie 800 hektarų paskirta ten gyvuojančiam Lietuvos žemės ūkio universitetui, jo padaliniams mokslo tyrinėjimams ir studentų praktikai atlikti. Bet, anot kalbėtojų, jie tuose laukuose nei mokslininkų, nei studentų neregėję. Ar ne per daug paskirta žemės tokiems tikslams, kai žemė negrąžinama jos teisėtiems savininkams, klausė ne vienas. Netolimos Ringaudų gyvenvietės gyventojas Pranas Gedžius subūrė 47 žemės savininkų draugiją, kurios nariams priklauso 222 ha Noreikiškių žemėse priklausą paveldimi, o dabar svetimų užimti sklypai. P.Gedžiaus įsitikinimu, likusių hektarų LŽŪU turėtų pakakti. Tik nežinia, ar tokio savininkų reikalavimo bus paisoma. Panaši situacija ir Lietuvos veterinarijos akademijos ūkyje, taip pat užimančiame nemažai savininkams priklausančios žemės. Šios aukštosios mokyklos galėtų tą žemę iš savininkų nuomoti, ir klausimas būtų teisiškai bei doroviškai išspręstas. Bet tai nemažai kainuotų, kas, suprantama, neapsimoka.
LŽSS Vilniaus apskrities koordinatorius Rimantas Liakas sakė, kad Vilniuje žemės nuosavybė atkurta tik 9,7 proc. plote. Norint atstatyti visą nuosavybę pagal dabartinius tempus, tam prireiks 45 metų, sakė kalbėtojas. Ir kiti pasipiktinę sakė, kad įvairaus lygio valdininkai dirba vangiai, aplaidžiai.
Kaune žemę atgaus mažuma
Suvažiavimo dalyvė Vita Karužaitė papasakojo apie savo vargus siekiant atgauti žemę Kauno mieste. Per trejus metus ji ir jos brolis iš Kauno apskrities administracijos gavo tris skirtingus atsakymus. Pagaliau su broliu gavo po tris arus žemės. Moteris kreipėsi į Vyriausybės atstovę, STT, kitas žinybas, bet jos skundo niekas nenagrinėjo, jokių priemonių nesiėmė. Šias ir kai kurias kitas žinybas moteris pavadino neįgaliomis.
LŽSS Kauno apskrities koordinatorė Rūta Zabielienė sakė, kad Kauno miesto gyventojai nežino, kokie sklypai formuojami ir kokios paskirties pastatai statomi priešais jų langus. Esą viskas sprendžiama uždaruose valdininkų kabinetuose. Moteris įsitikinusi, kad įvairaus lygio valdininkai tarnauja ne žmogui, savo šalies piliečiui, o atskiroms grupuotėms, klanams. Ji žinanti, kad vien Kauno rajone yra apie 5000 ha laisvos žemės, bet, anot kalbėtojos, niekas jos, ypač vertingesnės, neparodys. Ypač apmaudu, kad pačiame Kaune iki šiol tiksliai nežinoma, kiek mieste yra laisvos žemės. Tai pripažino Kauno mieste išrinktas suvažiavime dalyvavęs Seimo narys Kazys Starkevičius. Drumstame vandenyje lengviau žvejoti, replikavo vienas susirinkimo dalyvis.
Kai kuri žemė gali būti paimama valstybės reikmėms pavyzdžiui, geležinkelio keliams tiesti, oro uostams statyti, kitiems poreikiams. Bet ką reiškia kitiems poreikiams? klausė ne vienas. Vadinasi, kam panorės, tam ir paims. Viena moteris piktai ironizavo, kad atėjo antroji, tik jau naujos formos, nacionalizacija, kai žemė, nors netiesiogiai, žmonėms negrąžinama, vadinasi, iš jų atimama. Tiesa, už ją siūlomos menkos piniginės kompensacijos arba dar menkesnės išmokos akcijomis, o ne rinkos kainomis. Buvo primintas tiesiog absurdiškas atvejis Kaune, kai savo žemę jos potencialiam savininkui buvo pasiūlyta išpirkti aukcione. Galima žemę atsiimti kitoje šalies vietovėje, bet ar visuomet tai savininką patenkins, nežinia.
Lietuvos Seimo narys Rytas Kupčinskas sakė, kad apie 50 proc. gyventojų paklausimų gaunama dėl žemės grąžinimo. Daug bylų dėl žemės grąžinimo nagrinėjama teismuose. Juose, parlamentaro nuomone, ne visuomet atsižvelgiama į esminius motyvus. Advokatai brangiai kainuoja, tad ne kiekvienas pajėgia už jo paslaugas taip kaip reikia sumokėti. O už kuklų atlygį ne kiekvienas advokatas stengsis, kad nugalėtų teisingumas. Seimo nariui ne vienas pilietis yra skundęsis, kad Temidės tarnai iš jų yra reikalavę kyšio. Bet kai iš tokių prievartaujamųjų buvo paprašyta parašyti pareiškimą, jie atsisakę tai daryti, sakydami biją teisėsaugos keršto. R.Kupčinskas sakė, kad reikalinga teismų reforma. Viena iš jos dalių turėtų būti tarėjų institucijos sugrąžinimas į teismus, vykdant teisingumą. Protingų, sąžiningų, išprususių žmonių Lietuvoje yra. Jau kuris laikas renkami parašai dėl šios institucijos grąžinimo. Žinoma, tai užtruks netrumpai, bet veikti reikia. Tarėjai padėtų išlaikyti atsvarą nagrinėjant bylas.
Kauno apskrities administracijos viršininko pavaduotojas Virgilijus Vizbaras pranešė daug kam žinomą tiesą, kad iš tų šešių tūkstančių pretendentų atgauti žemės sklypus Kaune, bus patenkinti tik apie tūkstantis. Kitiems patartina ieškoti kitų priimtinų išeičių.
Suvažiavimo rezoliucijoje nutarta įrašyti, kad valstybė išduotų žemių savininkams garantinius raštus dėl žemės grąžinimo, nurodant, kada, kokiomis sąlygomis ji bus grąžinta. Žemė turėtų būti įvertinta rinkos kainomis, jei ji būtų grąžinta kitoje vietoje. Reikia nustatyti ir informuoti visuomenę, kiek Kaune ir miesto tipo gyvenvietėse yra laisvų žemių ir kt.
Manoma, kad kitų metų pabaigoje žemės reforma Lietuvoje turėtų būti baigta. Bet labai abejojama, ar tai įvyks.
Kaunas
© 2006 XXI amžius
|