Atnaujintas 2006 lapkričio 8 d.
Nr.83
(1483)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kur mūsų pinigai?

Dr. Rūta Gajauskaitė

Neaišku, ar tai buvęs premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas pavasarį pasigyrė, ar tai dabartinis Vyriausybės vadas Gediminas Kirkilas nutyli, bet valstybėje dingo 6 mlrd. litų. Juk visi gerai atsimename tą džiugią pavasario naujieną – į valstybės biudžetą įplaukė žymiai daugiau pinigų, nei planuota! Vietoje numatytų 11 mlrd. – net 18, o tai daugiau kaip 60 proc., kuriuos Vyriausybė ne tik gali, bet ir privalo paskirstyti laukiantiems rublinių indėlių grąžinimo, žemės ir turto kompensavimo, varganų pensijų padidinimo, sveikatos apsaugos, švietimo parėmimo.

Ir viskam turėjo pakakti – pinigų nors kartą yra! Tačiau... Pensijas pakėlė 8 proc. ir iškart pabrangino net duoną. O jau apie šildymo kaštus net pagalvoti baugu – grynas genocidas. Ar neužteko iš 6 mlrd. padengti dujų pabrangimo 20 proc.? Ar tai ne Vyriausybės pareiga gelbėti savo piliečius? Juk jie savo pareigą atliko – 160 proc. sumokėjo mokesčius!

Kompensacijų grąžinimą ir šioji Vyriausybė sieja su „Mažeikių naftos“ pardavimu. Nors tų pinigų nesulyginsi su turimais biudžete šešiais milijardais. O, beje, jau turime juodą pirmojo „Mažeikių naftos“ pardavimo patirtį – teko, nulupus iš pensininkų paskutines lengvatas, septynis milijonus pridėti.

Dar ir sausra mūsų žemdirbius nualino. Tik 10 proc. iš tų šešių milijardų reikėjo jiems pagelbėti bėdoje. Bet ir jie negavo paramos. O tik patarimą – reikia apsidrausti draudimo kompanijose...

Dar šiokia tokia viltis buvo 2007 metų biudžetas, kad visos viltys ir lūkesčiai bus realizuoti. Ilgai laukus, pagaliau G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė pritarė 2007 metų biudžeto projektui. Gerokai vėluojant ateinančių metų valstybės biudžeto finansiniai rodikliai bus pradėti „taršyti“ visose Seimo instancijose – pradedant frakcijomis, baigiant atviru svarstymu posėdžiuose. Tačiau jau dabar aišku, kad nieko valstybės ir jos gyventojų labui mažumos Vyriausybė nesiūlo ir nesugebės pasiūlyti. Dirbtinai ir skubos tvarka sukurptas, savanaudiškų politinių bei ekonominių interesų draskomas ministrų kabinetas nepajėgus susitarti. Todėl ne veltui „Verslo žinių“ ekspertai teigia: „Valstybės poreikių ir politikų interesų skirtumai 2007 m. biudžetą paženklino neišnaudotų galimybių ir trumpalaikių poreikių tenkinimo žyme. Milijonai skiriami algoms, centai – valstybės konkurencingumui didinti, o reformos nukeliamos į ateitį“.

Antai net Seimo kancleris turės pavaduotoją, jau nekalbant apie kitų valstybės institucijų patarėjų patarėjus ir padėjėjų pavaduotojus. Ir visi su keliatūkstantinėmis algomis, automobiliais ir kotedžais...

Štai ką apie ateinančių metų biudžeto projektą kalba specialistai. Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas mano: „Jeigu kitąmet neketinama mažinti gyventojų pajamų mokesčio ir biudžeto nebandoma subalansuoti, tada tai yra į trumpalaikius interesus orientuotas biudžetas. Didėjančios išlaidos rodo, kad nėra valios peržiūrėti, ar visos programos yra reikalingos, ar visos jos davė rezultatų, kurių tikėtasi. Kelerius pastaruosius metus Prezidentas labai aiškiai pabrėždavo programinio biudžeto poreikį ir jo principų taikymą. Tačiau panašu, kad ir toliau nelabai paisoma, kad būtų įvertinta, ar programos pasiteisino, nereikalingos – nutrauktos, finansavimas – peržiūrėtas“.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius teigia: „Gaila, kad Vyriausybė nepasirenka prioritetu didinti Lietuvos konkurencingumo – tam būtina mažinti mokesčius. Einama seniai pramintu keliu, t. y. mokesčių mažinimą svarstyti ir atidėlioti kiek įmanoma ilgiau, o su valstybės išlaidomis elgtis gana drąsiai ir toliau jas smarkiai didinant“.

Ir ne vien Seimo remonto bei perstatymo ar Didžiosios Britanijos karalienės priėmimo reikalams lengva ranka skiriama po keletą milijonų. Tuo tarpu smulkiųjų verslininkų gretos akivaizdžiai retėja, nors būtent jie kaip bitės ir sunešė į biudžetą tuos 160 proc. pajamų.

„Visiškai nuvilia faktas, kad Finansų ministerija taip ir neįžvelgė galimybių kitais metais imtis ryžtingesnių priemonių mokesčių mažinimo srityje, nes metai tam vis dar palankūs. Iš šių dienų pozicijų žiūrint, man nesuvokiama, kaip ruošiasi Finansų ministerija 2008 m. sumažinti gyventojų pajamų mokestį, nes bendros sąlygos blogėja ir biudžetą veiks daug neigiamų veiksnių“, – tvirtina Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Maža tikimybė, kad ateinančių metų biudžeto sankloda bent kiek labiau pasikeistų po svarstymo Seime. Matysime tik politinių ir finansinių grupuočių grumtynes, paklodės tampymą į visas puses. O finansų ministro Zigmanto Balčyčio kalbos apie papildomus milijonus atlyginimams kelti, vidutinio darbo užmokesčio didėjimą mokytojams, gydytojams, kitiems mažus atlyginimus gaunantiems biudžetiniams darbuotojams – graži pasakėlė naivuoliams. Aiškinimas apie vidutinio darbo užmokesčio didėjimą tokia pati nesąmonė kaip ir, pavyzdžiui, tokia, jeigu medikai imtų rimtais veidais aiškinti apie vidutinės kūno temperatūros didėjimo įtaką pacientų sveikatai, kai vienas jų – jau vežamas į lavoninę, kitas – aukštos temperatūros kamuojamas guli reanimacijos palatoje.

Absurdo mastą atlyginimų srityje geriausiai demonstruoja ne tik žemiausios policininkų algos, bet ir valstybės skolos jiems, kurias išieškoti tenka per teismus. Na, kur dar pasaulyje matėte tokį paradoksą? Taip įmanoma tik posovietinėse valstybėse, kuriose ne tik pilki žmogeliai, bet ir jėgos struktūros darbuotojai bijo pareikalauti savo teisių!

Visuomenei pateikiami absoliutūs skaičiai gali daryti įspūdį: dėstytojams ir mokslo darbuotojams nuo 2007 m. liepos 1 d. planuojama papildomai skirti 35,5 mln. litų, valstybės tarnautojų, teisėjų ir valstybės pareigūnų atlyginimams – 66 mln. litų. O kaip tai atrodytų gyvenime? Pavyzdžiui, asistentas, jaunesnysis mokslinis darbuotojas šiandien gauna apie 800 litų, po algos pakėlimo – apie 1000 litų. Taigi girtis apie socialiai orientuotą biudžetą vertėtų saikingai: jau nuo šio rudens 20-30 proc. brangsta šildymas, o nuo ateinančių metų, Rusijai pabranginus dujas 30 proc., šildymas pabrangs dar 15 proc. Elektra irgi brangsta. Taigi G.Kirkilui ir Z.Balčyčiui vertėtų ne girtis augančiu biudžetu ir rūpesčiu žmonėmis, o pasakyti atvirai: taip bandome gelbėtis nuo dar didesnės intelekto nutekėjimo į Vakarus bangos, žemiau skurdo ribos gyvenančių piliečių skaičiaus didėjimo. Ir niekuo negalime bent kiek rimčiau pagelbėti. Taip elgiamės todėl, kad stokojame strateginio ekonominio mąstymo, nemokame valdyti valstybės, nesugebame suvaldyti augančios infliacijos, bet labai trokštame likti prie valdžios vairo.

O tas valdžios vairas jau toks skalsus, jau toks garantuotas valdančiųjų nebaudžiamumas. Juk ne veltui A.M.Brazauskas savo prezidentavimą pradėjo žiauriausių nusikaltėlių amnestija ir mirties bausmės sustabdymu. Potekstė labai aiški: jus grobia, plėšia ir už litą žudo nusikaltėliai (kuriuos pats paleido), o ne valdžia. Štai kur dingsta milijonai ir milijardai – jokia prokuratūra, STT ar saugumas visai nesirūpina. Tik žiniasklaida retkarčiais dar paskelbia apie vieną ar kitą valdininkų aferą, bet ir ją jau baigia sutramdyti.

Labiausiai apmaudu, kad valdžia nesugeba adekvačiai reaguoti į ES parlamentarės Dalios Grybauskaitės patarimus, neseniai Lietuvoje viešėjusio EK komisaro Choakino Almunijos pareikštą susirūpinimą dėl biudžeto išlaidų ir kokybės, nepaisoma Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijų. Pasirodo, ne vien mes, Lietuvos piliečiai, nepatenkinti akivaizdžiu savų šešių milijardų dingimu, bet ir ES tiria duodamų lėšų panaudojimą. Jų tyrimai parodė, kad ne tik pinigų nusavinimai, bet ir jų neįsisavinimas kelia Lietuvai grėsmę.

Žinoma, per keletą darbo mėnesių G.Kirkilas negali ištaisyti gauto palikimo – likviduoti A.M.Brazausko „protingo vadovavimo“ pasekmių. O jos kelia didelį nerimą – iš 2004-2006 metams Lietuvai skirtų beveik 4,2 mlrd. litų ES struktūrinių fondų lėšų panaudoti vos 905 mln. litų, arba 21 proc. Liūdniausia padėtis politinę orientaciją kaitaliojančios Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamoje Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerijoje. Joje panaudota 7 proc. skirtų lėšų. Ne ką geriau ES lėšas naudojo korumpuotoji Aplinkos apsaugos ministerija (panaudota 10 proc.), Finansų, Švietimo ir mokslo (po 12 proc.), Ūkio (15 proc.) ministerijos. ES lėšos praktiškai nepasiekė provincijos. Todėl dar labiau didėja kaimo rajonų atsilikimas, augs migracija.

Kai tokia apverktina ES struktūrinių fondų naudojimo padėtis, išaiškėja, kokių paskatų vedinas A.M.Brazauskas taip atkakliai stūmė į premjerus nesugebantį valdyti ES finansų srautų Z.Balčytį, savo dešiniąją ranką, kodėl V.Blinkevičiūtė taip veržėsi likti ministre: norėta nuslėpti susiklosčiusią padėtį. Bet yla vis tiek išlindo iš maišo.

Deja, tai ne pirmas atvejis, kai ES struktūrinių fondų lėšos likdavo nepanaudojamos. Nedavus ūkio ministro kėdėje sėdėjusio Viktoro Uspaskicho Darbo partijai reikalaujamų 10-20 proc. „otkato“ už projektų patvirtinimą, jie buvo vertinami kaip netinkamai parengti. Tai kiek verslininkų ir ūkininkų liko be paramos? Kiek trūks biudžete pinigų?

Ir tai dar ne viskas. Lietuvai teks praryti karčią tabletę – už neteisėtą italų verslininko Luidžterko Boskos pašalinimą iš „Alitos“ privatizavimo konkurso A.M.Brazausko valdymo metais teks sumokėti 1,7 mln. litų. Tuomet M.Laurinkaus vadovaujamas Valstybės saugumo departamentas pateikė pažymą, esą L.Boska yra „nepatikimas“, nes susijęs su Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiais. Skandalas įsiliepsnojo, kai buvęs Alytaus skyriaus VSD vadovas Albertas Sereika tuomečiam prezidentui Rolandui Paksui atvežė slaptų „Alitos“ privatizavimo dokumentų originalus, ir viskas baigėsi A.Sereikos išmetimu iš darbo bei R.Pakso apkaltos procesu. Šiame sandoryje valstybės biudžetas prarado 30 mln. litų, kai vietoje L.Bosko siūlytų 90 mln. „Alitos“ akcijų kontrolinį paketą už mažiausią kainą – 58 mln. litų įsigijo įmonės vadovų grupė. Ir tai ne pirmas atvejis – milijoninėmis sumomis teks atsilyginti švedams už neteisėtą pašalinimą iš „Geonaftos“ konkurso, o danams – iš laivyno privatizavimo konkurso. Teks Lietuvai atlyginti milijoninę žalą Ispanijos pilietei dėl neteisėto atleidimo iš ambasados, vadovaujamos buvusio VSD šefo M.Laurinkaus.

Taip švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė patiria didžiulius nuostolius. Bet jie vis tiek nesiekia šešių milijardų lygio. Tai kurgi jie dingo? Ar gali taip būti, kad A.M.Brazauskas melavo pavasarį? Juk ir 2007 metų biudžete jau planuojamas mokesčių surinkimas žymimas 22 milijardų skaičiumi. Tačiau iš biudžeto išlaikomų piliečių pajamos nedvigubėja: toliau planuojamas pensininkų genocidas, specialistai bus išvaromi iš tėvynės ir naikinami smulkieji verslininkai. Tačiau dar didesnę žalą neša moraliniai nuostoliai: Lietuva palaipsniui praranda užsienio investuotojų, Europos Komisijos komisarų pasitikėjimą.

Argi ne laikas mums susiprasti ir imtis pačių kraštutiniausių priemonių: visiškai boikotuoti rinkimus į savivaldybių tarybas ir į Seimą, kol Vyriausybė nepadidins biudžetininkų pajamų tolygiai biudžeto didėjimui?

Argi ne laikas mums susiprasti ir streikais priversti Vyriausybę dar šiemet grąžinti visas skolas visuomenei, pradedant rubliniais indėliais ir baigiant policininkų algomis?

Argi ne laikas mums išsiveržti iš siauros provincijos žiniasklaidos rėmų į ES vandenis ir pranešti visai Europai apie praradimus posovietinėje valsybėje, valdomoje buvusių okupantų kolaborantų?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija