|
Atkuriama skautams remti draugija
Dr. Aldona Kačerauskienė
Skautų organizacija, įkurta pačioje XX a. pradžioje Anglijoje (įkūrėjas lordas R. Baden-Powel), dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo veiklą Lietuvos mokyklose. 1940 metais bolševikams okupavus Lietuvą, skautų buvo apie penkiolika tūkstančių. Buvo leidžiami žurnalai Skautas (1922-1923), Skautų aidas (1923-1940) ir jų priedai Skautų vadas (1932-1935), Skautybė (1936-1940), taip pat žurnalas skautų vadovams Vadovė (1929-1940). Organizacijos ideologiją geriausiai nusako šūkis Dievui, tėvynei, artimui. Įžodis įpareigoja jauną žmogų ugdyti asmenybę: palaipsniui atsisakyti egoizmo, kasdien padaryti bent po vieną gerą darbelį, kaupti žinias, pažinti ir pamilti gamtą, mokytis bendravimo meno, visas jėgas skirti Dievui ir tėvynei. Tai puiki patriotizmo ir pilietiškumo mokykla, papildanti šeimos ir valstybinio ugdymo įstaigų pedagogiką. Nesunku suprasti, kodėl skautiją rėmė visuomenė. Skautija buvo priešinga bolševikų ideologijai. Organizacija uždrausta praėjus vos mėnesiui nuo okupacijos pradžios. Dabar mes žinome, kad daug skautų buvo tarp partizanų, politinių kalinių ir tremtinių. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių skautų organizacijos įsikūrė JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir kitose šalyse.
Lietuvoje skautija atsikūrė Atgimimo pradžioje. Ši organizacija kėlė daug vilčių. Juk tai veikli, patriotizmo, pilietiškumo, vadovavimo meno mokykla. Deja, viltys pamažu blėso. Organizacija, kaip ir dauguma kitų atsikūrusių organizacijų, ėmė skaldytis ar dirbtinai buvo skaldoma. Dabar Lietuvoje yra apie dešimt skautų organizacijų, o skautų priskaičiuojama apie tris tūkstančius (tai mažiau nei vienas procentas jaunimo). Jau kuris laikas veikia vadinamasis apvalusis stalas, siekiantis skautų vienybės. Toliau reikalai į priekį nejuda.
Rugpjūčio 19 dieną Vilniaus karininkų ramovėje generolo Jono Algirdo Kronkaičio ir publicisto Viliaus Bražėno iniciatyva buvo sušauktas skautams remti draugijos atkuriamasis posėdis, į kurį atvyko daugelio patriotinių visuomeninių organizacijų atstovai. Lietuvos moterų lyga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Laisvės kovotojų sąjunga, Laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos sąjūdis, Lietuvos fronto bičiuliai, Miško broliai, Lietuvai pagražinti draugija, Skautų akademikų filisterių sąjunga
Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad Lietuvos mokyklose vyrauja kosmopolitizmo, globalizmo idėjos. Tuo tarpu patriotizmo, pilietiškumo, idealizmo stokojama. Net kai į Pedagoginį universitetą atvyksta tokie įtaigūs, geri lektoriai kaip kunigai Ričardas Doveika ar Robertas Grigas, susirenka negausi auditorija. Kita vertus, įvykiai Gruzijoje parodė, kokia netvari taika buvusioje sovietų imperijoje. Lietuva, gindama Gruziją, jau užsitraukė Rusijos rūstybę. Ir Pabaltijo šalys gali susilaukti agresijos. Turime būti pasirengę ginti tėvynę. O kad norėtume ją ginti, privalome išmokti ją mylėti, vertinti trapią demokratinę patirtį, sukauptą per atkurtos nepriklausomybės metus. Visa tai įmanoma pasiekti ir stiprinant bei vienijant skautų organizaciją. Lietuvos skautų sąjunga turi tapti suvienyta organizacija, primenanti stiprų kumštį, sakė Vilius Bražėnas. Organizacija turi kryptis tai tarnavimas mūsų tėvynei, mūsų valstybei. Kuo vieningiau veiksime, tuo bus geresni rezultatai, tai generolo Jono Algirdo Kronkaičio nuomonė. Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Justas Dvarionas įsitikinęs, jog Lietuvos Sąjūdis, turintis savo skyrius visoje Lietuvoje, galėtų prisidėti prie skautijos vienijimo ir stiprinimo. Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis patikino, kad jo vadovaujama organizacija, veikianti jau keturioliktus metus ir turinti net 63 skyrius, galėtų padėti skautams įsitvirtinti mokyklose. Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė pažadėjo į atkuriamą draugiją deleguoti savo atstoves, nes joms rūpi Lietuvos ateitis ir jaunimas. Miško brolius atstovavęs Albinas Kentra apgailestavo, kad nuo 1988 metų įsikūrusios organizacijos sukaupta gausi medžiaga apie Lietuvos kelią į laisvę yra mažai žinoma visuomenei. Tą medžiagą galėtų propaguoti skautai. Tačiau reikia mokyklose sudaryti sąlygas atsirasti ir veikti skautams.
Visų posėdyje dalyvavusių organizacijų atstovai sutarė, jog būtina atkurti Skautams remti draugiją, kuri bandytų suvienyti skautiją, teiktų jai pagalbą. Kol kas posėdyje išrinkta iniciatyvinė grupė, kurios pirmininku sutiko būti Vilius Bražėnas. Artimiausiu metu grupė susitiks su skautų vadovais nuoširdžiam pokalbiui, išsiaiškins skilimo priežastis, bandys pateikti organizaciją vienijančių argumentų. Vėliau teks apsilankyti pas Švietimo ir mokslo ministrą, prašant mokyklose sudaryti sąlygas įsikurti ir veikti skautams. Galbūt teks apsilankyti ir Seime, reikalaujant išleisti skautiją remiantį įstatymą.
© 2008 XXI amžius
|