Spekuliacijos Vaižganto tema
Ne paslaptis, jog sovietmečiu apie Vaižgantą ir kitus dvasininkus buvo rašoma labai nedaug. Ir tai dažniausiai būdavo stengiamasi kunigus apjuodinti, apšmeižti. Pavyzdžiui, Juozas Tumas-Vaižgantas būdavo apibūdinamas tiktai kaip rašytojas, visai neminint ar tik pusę lūpų užsimenant apie jo kunigystę, plačią visuomeninę, švietėjišką veiklą. Užtat dabar jau kalbama atvirai ir drąsiai, nieko nenutylint, neslepiant. Tikrai gražu ir sveikintina, kad pagaliau, atsikračius sovietinio jungo, į gyvenimą sugrįžo tiesa, kad nebereikia kalbėti pakuždomis, kad nebėra cenzūros ir kiekvienas gali reikšti savo mintis, savo nuomonę žiniasklaidoje. Tačiau labai gaila, kad dažnai nebeturime jokio saiko, pamirštame atsakomybės jausmą, pernelyg nutolstame nuo vieno kraštutinumo prie kito, dažnai iš didelio rašto išeinam iš krašto...
|
Kryžius... iš tanko
Lietuva nuo seno garsėja kaip kryžių, koplytstulpių, Rūpintojėlių kraštas. Senoji karta gerai mena, jog laisvoje Lietuvoje kryžius pakelėje buvo dažnas simbolis, pro kurį niekas nepraeidavo, nepravažiuodavo pagarbiai nenukėlęs kepurę, mintimis nepaprašęs globos kelyje. Kryžiai buvo statomi ir prie sodybų. Mat lietuviai nuo seno buvo įpratę dėkoti Dievui už tai, ką turi, už išpildytus prašymus, meldžiamas arba suteiktas malones.
|