Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Stačiatikių Bažnyčios Kaukazo konflikto sūkuryje

Mindaugas BUIKA

Atvykęs į Rusijos kariuomenės nuniokotą Gorio miestą Gruzijos stačiatikių patriarchas Ilija II karštai ragino nutraukti karines kovas

Pirmoji stačiatikių tautų priešprieša

Tarptautiniai apžvalgininkai, nagrinėdami pokomunistinio laikotarpio konfliktus „karštuosiuose“ Balkanų ar Kaukazo regionuose, atkreipia dėmesį, jog kartu su kitomis politinėmis (imperinės ekspansijos ar nacionalinio išsivadavimo) problemomis, jie turi ir tam tikrą skirtingų religijų įtampos elementą. Pirmajame tokio pobūdžio kare dėl Kalnų Karabacho tarpusavyje konfliktavo krikščionys armėnai ir musulmonai azerbaidžaniečiai. Balkanų konfliktuose tarp Serbijos ir Bosnijos, Serbijos ir Kosovo irgi ryškūs krikščionybės ir islamo priešpriešos bruožai.

Paminėtos rugpjūčio datos

Dr. Aldona Kačerauskienė

Mitingas Vilniaus Kalnų parke Jono Česnavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-oji, Juodojo kaspino diena, pirmą kartą viešai paminėta 1987 metais Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Po dvejų metų rugpjūčio 23-čiąją įvyko Baltijos kelio triumfas, kai susikibę rankomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės pareiškė norą atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Šiais metais šias datas prisiminti pakvietė Lietuvos Sąjūdis, rugpjūčio 22-ąją surengęs mitingą Vilniaus Kalnų parke. Mitinge kalbėjo kun. Robertas Grigas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, parlamentaras Vytautas Kubilius, Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, s. Nijolė Sadūnaitė, Kovo 11-osios akto signataras Kazimieras Motieka, prof. Vladas Vilimas ir kt. Šiemet rugpjūčio datos paminėtos Gruzijos įvykių kontekste.

Baltijos kelias – kelias į laisvę

Bronius VERTELKA

Kalba Seimo narys Rytas Kupčinskas. Prie stalo – renginio vedėja muziejininkė Emilija Juškienė ir vilnietis mokslininkas Nerijus Šepetys

Renginys „Baltijos kelias - kelias į laisvę“, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti, vyko praėjusį šeštadienį Panevėžio miesto Savivaldybės salėje. Minėjimą inicijavo miesto Kraštotyros muziejaus darbuotojai, parėmė miesto savivaldybė.

Minėjime dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, vienuolė s. Ona Pranckūnaitė, miesto vadovai, bendruomenės nariai. Trumpą žodį tarė miesto meras Povilas Vadopolas. Pranešimą „Molotovo-Ribentropo paktas: Lietuvos gedulas ar viltis?“ skaitė  Vilniaus universiteto docentas, knygos „Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuva“ autorius Nerijus Šepetys. 1989 metų rugpjūčio 23-ąją, kai per tris šalis nusitęsė Baltijos kelias, istorikas vadino tiesos sakymo diena. Svečias kalbėjo apie Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Molotovo bei Ribentropo pasirašytą slaptą suokalbį, jiems dalijantis Europą. Renginį vedusi Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejaus vedėja Emilija Juškienė mokslininkui įteikė panevėžiečių muziejininkų Elenos Markuckytės ir Donato Pilkausko knygą „Kovoje už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija“.

Skrisk,  svajone...

Ruošiantis Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833)
250-osioms gimimo metinėms

Vytas Rutkauskas,

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius

Šviesaus atminimo kraštotyrininkė, Oginskių kultūrinės veiklos populiarintoja Eleonora Ravickienė ne kartą yra kalbėjusi apie Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo pėdsakus Italijoje, apie Florenciją, Santa Croce baziliką, kurioje ilsisi kompozitoriaus palaikai. Sovietmečiu galėjai tik pasvajoti apie kelionę į tą nepasiekiamą kraštą. Šiandieniniai vaikai – ką ten vaikai! – dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai neįsivaizduoja, kad tais laikais nelengva buvo nusigauti netgi į Lenkiją, o ką jau kalbėti apie Italiją. Neaplankė jos ir mokytoja Leonora Ravickienė. Išėjo iš gyvenimo pasėjusi šią svajonę kitų širdyse...

Seniūnas nestokoja mbicingų planų

Kupiškio rajono Subačiaus seniūnas Vidmantas Paliulis

Lietuvai gavus nepriklausomybę seniūnais daug kur tapo buvę kolūkių pirmininkai ar partorgai,  vildamiesi tokioje šiltoje vietoje  sulaukti ir pensijos. Dabar norint tapti seniūnu reikia laimėti konkursą ir pateikti ateities viziją. Kupiškio rajono Subačiaus seniūnas Vidmantas PALIULIS, tuometėje Rokiškio kultūros mokykloje baigęs choreografiją, o Šiaulių pedagoginiame universitete – muzikos pedagogiką tai padaryti gali.

Paroda galerijoje be ... stogo

Bronius VERTELKA

Plenero organizatoriai Vidas Poškus ir Aistė Gabrielė Černiūtė

Rugpjūčio 17-ąją gražiame Molėtų rajono kampelyje Skudutiškyje vyko tapybos darbų, atliktų plenero metu, parodos pristatymas.   

Profesionalių menininkų kūryba buvo iškabinta ant sienų namo, kuriame apie 70 metų žinių siekė vaikai. Šiandien šis namas vadinamas „Galerija be stogo“, o vertinti ar apžiūrėti parodą galėjo bet kas čia užsukęs. Belaukdami iškilmių, prisėdę tiesiog ant lentų krūvos, klausėsi Videniškių kaimo kapelos, vadovaujamos Juozo Vasiliausko, atliekamų dainų ir muzikos. Vaikai, sutūpę ant žemės, piešė, jiems geranoriškai patarė čia pat buvę dailininkai.

Panašios į žmones

Bronius VERTELKA

Lėlių kūrėja panevėžietė Marija Malickaitė

 Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „Prie knygų“ rugpjūčio 4-ąją atidaryta paroda „...taip panašios į žmones“.

Bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė pabrėžė, jog rankų darbo lėlės atrodo taip, tarsi turėtų širdį, jos atneša ir paslaptį, ir šviesią vasarišką nuotaiką.

Parodos  autorė panevėžietė Marija Malickaitė – žinoma  lėlių kūrėja. Marijos darbai keliauja po Lietuvą, jų yra ne vienoje užsienio šalyje. Lėlėmis ji susidomėjo prieš keletą metų, nors su menu panevėžietė žengia koja į koją senokai: mėgo piešti vidurinėje mokykloje, gilinosi į tekstilės paslaptis  Dailės mokykloje. Tačiau kūrybos pradžia iš tiesų buvo sunki: trūko literatūros apie lėles, specialių medžiagų jų gamybai. Žinių įgijo bendraudama su viena latvių dailininke. Augti, tobulėti padėjo užmegzti ryšiai su Lietuvos lėlininkais, jų kūrybos parodos.

Tradicinė Kolpingo dienos šventė Vilkaviškyje

Rūta Kazlauskaitė

Kolpingiečiai apsilankė dr. J. Basanavičiaus gimtinėje, Ožkabalių kaime

Rugpjūčio 17 dieną Lietuvos Kolpingo draugija pakvietė į tradicine tapusią Kolpingo dienos šventę, kuri šiais metais vyko Vilkaviškyje. Į šventę atvyko kelios dešimtys  draugijos narių iš Kauno, Ignalinos, Kunionių, Troškūnų ir  kitų vietovių. Šventė prasidėjo Vilkaviškio Katedroje, kurioje Ignalinos Kolpingo šeimos vadovė Ramutė Rimšelienė  perskaitė katechezę apie pal. kunigą A. Kolpingą. Šv. Mišias aukojo Lietuvos Kolpingo draugijos valdybos pirmininkas kanauninkas Saulius Filipavičius, o po jų parapijos namuose įvyko iškilmingas Kolpingo dienos šventės atidarymas.  Iš įvairių Lietuvos vietų atvykusios Kolpingo šeimos papasakojo apie save. Nuotaikingą koncertą parengė  Vilkaviškio  pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis”.