Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paroda galerijoje be ... stogo

Bronius VERTELKA

Plenero organizatoriai Vidas Poškus ir Aistė Gabrielė Černiūtė

Rugpjūčio 17-ąją gražiame Molėtų rajono kampelyje Skudutiškyje vyko tapybos darbų, atliktų plenero metu, parodos pristatymas.   

Profesionalių menininkų kūryba buvo iškabinta ant sienų namo, kuriame apie 70 metų žinių siekė vaikai. Šiandien šis namas vadinamas „Galerija be stogo“, o vertinti ar apžiūrėti parodą galėjo bet kas čia užsukęs. Belaukdami iškilmių, prisėdę tiesiog ant lentų krūvos, klausėsi Videniškių kaimo kapelos, vadovaujamos Juozo Vasiliausko, atliekamų dainų ir muzikos. Vaikai, sutūpę ant žemės, piešė, jiems geranoriškai patarė čia pat buvę dailininkai.

Panašios į žmones

Bronius VERTELKA

Lėlių kūrėja panevėžietė Marija Malickaitė

 Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „Prie knygų“ rugpjūčio 4-ąją atidaryta paroda „...taip panašios į žmones“.

Bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė pabrėžė, jog rankų darbo lėlės atrodo taip, tarsi turėtų širdį, jos atneša ir paslaptį, ir šviesią vasarišką nuotaiką.

Parodos  autorė panevėžietė Marija Malickaitė – žinoma  lėlių kūrėja. Marijos darbai keliauja po Lietuvą, jų yra ne vienoje užsienio šalyje. Lėlėmis ji susidomėjo prieš keletą metų, nors su menu panevėžietė žengia koja į koją senokai: mėgo piešti vidurinėje mokykloje, gilinosi į tekstilės paslaptis  Dailės mokykloje. Tačiau kūrybos pradžia iš tiesų buvo sunki: trūko literatūros apie lėles, specialių medžiagų jų gamybai. Žinių įgijo bendraudama su viena latvių dailininke. Augti, tobulėti padėjo užmegzti ryšiai su Lietuvos lėlininkais, jų kūrybos parodos.

Čečėnijos kančia ir skausmas

Benjaminas ŽULYS

Šiose nuotraukose nėra gėlių žiedų, baltų debesėlių, prie sodybos pasvirusių berželių. Šiose nuotraukose vyrauja smurtas, mirtis, sužaloti kūnai, nužudyti vaikai, motinų skausmas ir ašaros, sugriautų pastatų griuvėsiai. Šiose nuotraukose užfiksuota Čečėnijos tragedija, Rusijos karinių jėgų pastangos nuslopinti čečėnų tautos kovą už nepriklausomybę. Paroda „Čečėnija. Galutinis sprendimas“  atidaryta Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2). Parodoje eksponuojama apie 50 nuotraukų blokų. Štai prie karinio automobilio suklupdyti civiliai čečėnai, už jų stovi ginkluotas rusų kareiva. Tuoj pasipils šūviai, šie žmonės mirs... Gilioje duobėje – keli dar gyvi čečėnai, virš jų galvų – kariškai prasižergę ginkluoti kareiviai. Ši duobė liks čečėnų amžino poilsio vieta. Tikriausiai bus atvaryta ir daugiau žmonių, nes duobėje vietos dar yra. O šioje ilgoje gilioje tranšėjoje guli dešimtys jau nužudytų čečėnų kūnų. Į juos ramiai žvelgia viršuje stovintis ginkluotas šaunusis rusų karys. (Taip kažkada mėgdavo fotografuotis prie pakartų ar kitaip nukankintų savo aukų vokiečių esesininkai.) Karinis automobilis tempia gyvo, o gal jau nužudyto čečėno kūną. Ginkluotas kareiva varo sušaudyti jauną aukštaūgį civilį čečėną, prie sienos sušaudymui pastatyti dar du žmonės. Karste guli vaiko kūnelis. Visur – kruvini kūnai, lavonai, tankai, pastatų griuvėsiai, ginkluoti rusų kareiviai. Ant vienos sienos stambiomis ryškiomis raidėmis parašyta: „Vspominai Allacha“ („Prisimink Alachą“). Tik vargu, ar žudikams tai ką nors sako... Bet viso to nepapasakosi – tas nuotraukas dera pamatyti pačiam.