Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Paminėtos rugpjūčio datos

Dr. Aldona Kačerauskienė

Mitingas Vilniaus Kalnų parke Jono Česnavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-oji, Juodojo kaspino diena, pirmą kartą viešai paminėta 1987 metais Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Po dvejų metų rugpjūčio 23-čiąją įvyko Baltijos kelio triumfas, kai susikibę rankomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės pareiškė norą atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. Šiais metais šias datas prisiminti pakvietė Lietuvos Sąjūdis, rugpjūčio 22-ąją surengęs mitingą Vilniaus Kalnų parke. Mitinge kalbėjo kun. Robertas Grigas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, parlamentaras Vytautas Kubilius, Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, s. Nijolė Sadūnaitė, Kovo 11-osios akto signataras Kazimieras Motieka, prof. Vladas Vilimas ir kt. Šiemet rugpjūčio datos paminėtos Gruzijos įvykių kontekste.

Baltijos kelias – kelias į laisvę

Bronius VERTELKA

Kalba Seimo narys Rytas Kupčinskas. Prie stalo – renginio vedėja muziejininkė Emilija Juškienė ir vilnietis mokslininkas Nerijus Šepetys

Renginys „Baltijos kelias - kelias į laisvę“, skirtas Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti, vyko praėjusį šeštadienį Panevėžio miesto Savivaldybės salėje. Minėjimą inicijavo miesto Kraštotyros muziejaus darbuotojai, parėmė miesto savivaldybė.

Minėjime dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, vienuolė s. Ona Pranckūnaitė, miesto vadovai, bendruomenės nariai. Trumpą žodį tarė miesto meras Povilas Vadopolas. Pranešimą „Molotovo-Ribentropo paktas: Lietuvos gedulas ar viltis?“ skaitė  Vilniaus universiteto docentas, knygos „Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuva“ autorius Nerijus Šepetys. 1989 metų rugpjūčio 23-ąją, kai per tris šalis nusitęsė Baltijos kelias, istorikas vadino tiesos sakymo diena. Svečias kalbėjo apie Rusijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Molotovo bei Ribentropo pasirašytą slaptą suokalbį, jiems dalijantis Europą. Renginį vedusi Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejaus vedėja Emilija Juškienė mokslininkui įteikė panevėžiečių muziejininkų Elenos Markuckytės ir Donato Pilkausko knygą „Kovoje už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija“.

Krikščioniškosios kultūros paveldas

Elena SKAUDVILAITĖ

Trauka į konferenciją „Krikščioniškosios kultūros paveldas šiandienos Lietuvos gyvenime“ buvo tokia, kad rugpjūčio 1 dieną pasiekti Kražius nesukliudė nei tolimas kelias, nei karštas oras, nei metelių svoris. Esu labai dėkinga Kražių M.K. Sarbievijaus kultūros centro direktorei už pakvietimą.

Nedažnas miestelis turi tiek ir tokių progų šviestis ir iš savo praeities kultūrinio gyvenimo semtis jėgų dabarčiai ir ateičiai, tiek paskatų gyvensenos atnaujinimui, tobulinimui bei dvasiniam augimui. Kražiai turi savo ypatingą likimą. Juodžiausiais laikais nelabųjų jėgų draskytas ir naikintas miestelis tebeturi tvirtas šaknis, palaikančias iš lėto atsigaunantį orų ir spalvingą gyvenimą. Kad Kražiai prieš kelis šimtus metų buvo ryškus mokslo šviesos šaltinis visai Žemaičių žemei ir ne tik jai, įtikinančiais teiginiais dar kartą patvirtino pastaroji konferencija.