Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

GKČP pėdsakais

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Septyniolika metų praėjo nuo garsiojo 1991 metų rugpjūčio pučo. Pučas, kuriam vadovavo vadinamasis Valstybinis ypatingosios padėties komitetas (GKČP), žlugo ir nulėmė greitą SSRS griūtį. Komiteto nariai ir aktyviausi jų bendrininkai buvo suimti ir kalėjo iki 1993 metų vasario, o 1994 vasarį  visi jie buvo amnestuoti. Pažvelkime į GKČP pėdsakus, į šių veikėjų likimus iš laiko perspektyvos.

Prancūzijos dienraštis apie Rusijos agresiją ir Vakarų silpnadvasiškumą

Taip atrodo Gruzijos karinė bazė Senakyje išvykus rusų armijai Reuters nuotrauka

Praėjusią savaitę Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ rašė, kad Rusijos įsiveržimas į Gruziją atskleidė gilią Vakarų demoralizaciją. Būtent šio fakto suvokimas suteikė Maskvai drąsos ir paskatino Kremliaus vadovus veikti visiškai nekreipiant dėmesio į tarptautinę bendriją. Straipsnyje sakoma, jog debesys, besikaupiantys virš tarptautinės arenos, pranašauja, kad netrukus būsime priversti veikti – jei tik nenorime susitaikyti su visišku pavergimu – bent jau toje srityje, kuri susijusi su mumis, europiečiais. Mes privalome nustoti bijoti, o tam prireiks blaiviai apsvarstyti įvykius, kurie mus nokautavo. Abejonės ir neapsisprendimas mus paralyžiuoja. Viena tokio pasimetimo priežasčių – psichologinis karas, kurį Maskva pradėjo prieš Vakarus atėjus į valdžią Vladimirui Putinui. Rusijai pavyko mums įteigti demoralizuojantį kaltės jausmą už pergalę šaltajame kare. Ji nuolat vaidino auką – ir taip sėkmingai, kad ne vienerius metus Prancūzijos diplomatijos refrenu tapo frazė „negalima žeminti Rusijos“. „Le Monde“ pastebi, kad vardan šio principo su Rusija buvo elgiamasi nepraprastai atlaidžiai, o ji tuo naudojosi ir piktnaudžiavo. Kokia kita pasaulio valstybė gali leisti sau šluoti miestus nuo žemės paviršiaus, plėšti užsieniečius, žudyti užsienyje gyvenančius opozicijos atstovus, persekioti užsienio diplomatus, grasinti savo kaimynams ir už tokius veiksmus susilaukti tik silpnų protestų? – klausia prancūzų laikraščio komentatorius ir paaiškina, jog taip yra todėl, kad Rusija nuolat apsimetinėja auka, jai pavyko įtikinti Vakarus, kad jie atsakingi už pirmųjų pokomunistinių metų suirutę.