| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Telšių vyskupijoje Tauragės dekanate Lurdo šventinimo iškilmės
NEMAKŠČIAI. Lurdo Dievo Motinos globos paliesti ir šv. Bernadetos užtarti jautėsi parapijos žmonės lapkričio 9 dieną, nes čia vyko Švč. Mergelės Marijos Globos atlaidai ir Lurdo grotos šventinimo iškilmės. Klebonas Stasys Šlepavičius kviesdamas iš anksto ir šventės metu akcentavo, jog ši diena istorinė parapijai. Per keturis mėnesius senosios bažnytėlės vietoje iškilo galinga Lurdo grota, dedikuota Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde 150-osioms ir Šiluvoje 400-osioms metinėms paminėti, prašant Lurdo Dievo Motinos globos keliaujantiems automagistrale Vilnius-Klaipėda. Pirmoji dedikacija visiems aiški ir suvokiama, o antroji svarbi dėl geografinės miestelio padėties. Šį faktą įvertino ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Šventės rytas išaušo apsiniaukęs, todėl vertė būgštauti ir šiek tiek gadino nuotaiką. Vėliau supratome, kad tai buvo Dangaus ženklas ir žvarba tik išryškino žmonių tikėjimo šilumą. Šventė prasidėjo Telšių vyskupo Jono Borutos, SJ, sutikimu prie miestelio pradžios ir iškilminga procesija išpuoštomis miestelio gatvėmis. Procesijai iškilmingumo suteikė Lietuvos kariuomenės karinio jūrų laivyno orkestro maršai. Šv. Mišių metu vyskupas linkėjo, kad šios dienos įvykiai stiprintų parapijos bendruomeniškumą ir vienybę. Vyskupijos ganytojas homilijos metu priminė Marijos apsireiškimo Bernadetai įvykius Lurde prieš 150 metų ir užsiminė, kad tarp daugybės prašymų, su kuriais kreipiamasi į Lurdo Mariją, dar reikia melsti ir tautos blaivybės. Ganytojas prisiminė ir vyskupo Motiejaus Valančiaus prieš 150 metų paskelbtą kovą carinės valdžios politikai, skatinusiai girtuoklystę. Vyskupas J. Boruta, SJ, paragino parapijiečius kovoti su šia yda, nešančia nelaimes, dvasinį ir materialinį skurdą. Šv. Mišių iškilmingumą kūrė Nemakščių vyrų ansamblio ir choristų atliekamos giesmės Švč. Mergelės Marijos garbei. Po šv. Mišių procesija karinio jūrų laivyno orkestro maršo lydima nusidriekė Lurdo link. Žvarbokas vėjas vertė burtis į gražų būrį ir pajusti bažnytinės bendruomenės vienybės džiaugsmą ir jėgą. Didžiulei žmonių miniai susiglaudus aplink Lurdo grotą, o vyskupui švęstu vandeniu apšlaksčius ir smilkalais pasmilkius Dievo Motinos, šv. Bernadetos statulas, aukotojų knygą ir visą Lurdo statinį, pirmasis patirtas jausmas buvo jaukumas ir pagarba šiai vietai. Žmonių rankose žydėjo baltos rožės ir lelijos, pamažu įsižiebė žvakių liepsnelės, tačiau kalbėjusių žmonių žodžiai ir besiklausančiųjų akys buvo šiltesni net už žvakės liepsnos kaitrą. Susirinkusiųjų žvilgsniai krypo ir į akmeninį paminklą, imituojantį atverstą knygą, kurios puslapiuose įamžinti Lurdą pašventinęs Telšių vyskupas J. Boruta, SJ, Lurdo statybos iniciatorius, autorius ir statytojas klebonas kun. S. Šlepavičius ir visi geraširdžiai aukotojai bei rėmėjai. Klebonas kun. S. Šlepavičius pirmiausia padėkojo Švč. Mergelei Marijai, kad būtent jam suteikė tiek jėgų, pasitikėjimo ir ryžto imtis statybos iniciatoriaus, autoriaus ir statytojo pareigų. Klebonas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio Lurdo statybos tiek rankų darbu, tiek širdžių maldomis ir nuoširdžiu supratingumu. Atsidėkodamas gausiam parapijiečių būriui per vyskupo rankas padovanojo liturginius maldynus. Į maldynus klebonas kiekvienam įrašė atskirus, didžiule pagarba ir meile sušildytus žodžius. Širdingus dėkojimus išsakė Ksaverai ir Stasiui Mėliniams, Stanislavai ir Antanui Bumbuliams, Aldonai ir Vincentui Bertašiams, Angelei ir Antanui Ignatavičiams, Marytei ir Algimantui Glazauskiams, Remigijui Kybartui, Laimutei Riškienei, Vitui ir Eugenijai Žąsinams, Daivai ir Vladui Šimaičiams, Violetai ir Vaclovui Šimaičiams, Aldonai Kundrotienei ir daugeliui kitų. Klebonas visuomet jautė buvusio Seimo nario Gintauto Mikolaičio ir dabartinio Seimo nario, buvusio rajono mero Edmundo Jonylos paramą. Pats parapijos klebonas taip pat sulaukė gausybės padėkos žodžių. Klebonui įteikta Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus padėka: Lurdo grotos Nemakščiuose statybos iniciatoriui, autoriui ir statytojui kunigui klebonui magistrui Stasiui Šlepavičiui už nuoširdų ir pasiaukojantį darbą kuriant ir statant grotą, skirtą Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde 150-osioms ir Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-osioms metinėms bei ganytojišką globą prašant Lurdo Dievo Motinos pagalbos visiems, keliaujantiems automagistrale Vilnius - Klaipėda. Padėkos raštų jis sulaukė ir iš Pastoracinės tarybos narių, Nemakščių seniūnijos ir Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos. Net didžiausi skeptikai negalėtų paneigti jo atliktų gražių darbų, bylojančių apie klebono tikėjimo jėgą ir darbštumą, ypatingą sugebėjimą pritraukti parapijiečius tokiam sudėtingam, sunkiam bei atsakingam darbui. Nemakščių seniūnas ir vargonininkas Remigijus Laugalis džiaugėsi, kad didingas statinys kvies stabtelėti ne tik vietinius, bet ir pro šalį skubančius žmones. Seniūnas pabrėžęs, kad Marija yra ligonių ir vargšų globėja, sakė, kad pirmąją rožę padės prie Marijos kojų, kad Marija globotų visus Nemakščių parapijos ir visos seniūnijos žmones, kad Marijos globojami artėtume prie Viešpaties Jėzaus Kristaus. Antrą rožę padėsiu prie Marijos kojų, kad Marija globotų mūsų parapijos kleboną kunigą Stasį Šlepavičių ir jam suteiktų sveikatos, kantrybės, ištvermės ir ryžto užsibrėžtiems, prasmingiems darbams atlikti Nemakščiuose ir kitose parapijose. Trečią rožę padėsiu prie Marijos kojų, kad Marija Jo Ekscelencijai vyskupui Jonui Borutai suteiktų sveikatos ir jėgų dar ilgus metus savo ganytojiška ranka laiminti visus Nemakščių ir kitų parapijų žmones. Ketvirtą rožę padėsiu prie Marijos kojų, kad Marija globotų Lietuvos jaunimą, šeimas ir visus Lietuvos žmones. Penktą rožę padėsiu prie Marijos kojų, kad Marija globotų viso pasaulio žmones, apsaugotų žmoniją nuo karų ir kitų nelaimių. Švenčiausioji Mergele Marija, globok ir saugok mus. Pastoracinės tarybos vicepirmininkas Vladislovas Šimaitis, dėkodamas visiems geros valios nemakštiškiams, vyskupui už dėmesį parapijai, ypač nuoširdžiai padėkojo klebonui, kad pastarasis nuo pirmųjų tarnystės parapijoje dienų brandintą idėją pavertė tikrove. Pastoracinės tarybos narys Stasys Mėlinis (kurį juokais pavadinome generaliniu direktoriumi), kuris pats irgi negailėjo savo laiko, jėgų ir sugebėjimų šiai statybai, pastoracinės tarybos vardu įteikė gėlių ir padėkojo klebono tėvams, užauginusiems puikų sūnų. Visų Nemakščių tikinčiųjų vardu kalbėjusi mokytoja Juzefa Papendikienė pabrėžė, kad šios vietos susikaupimą ir rimtį buvo galima pajusti net pačių statybos darbų įkarštyje, pažvelgus į dirbusių žmonių akis. Ji per iškilmes apie kun. S.Šlepavičių pasakė: Ką klebonas pažada, tą visuomet padaro. Šventėje dalyvavo gausybė svečių, tarp jų Seimo ir rajono tarybos nariai, sakę, kad ši vieta bus svarbi ne tik Nemakščių žmonėms, bet ir visai Lietuvai, jog stebuklai įvyksta ir šiais laikais ir Nemakščių Lurdas yra vienas iš stebuklų. Mes patys stebuklu vadiname Švč. M. Marijos globą, kuri lydėjo visus statybos darbus. Darbai vyko neįtikėtinai sklandžiai, greitai ir saugiai. Suprantame žmones, kurie nematę šios statybos eigos ir žvelgdami į didžiulius akmenis, iš kurių pastatytas Lurdas, negali lengvai patikėti, kad tik darbštumo, begalinio noro ir tikėjimo vedami paprasti žmonės gali sukurti tokį stebuklą. Po Lurdo pašventinimo dalyviai buvo pakviesti į agapę, džiaugėsi karinio jūrų laivyno, vadovaujamo Zenono Burbos, ir Nemakščių vyrų ansamblio melodijomis ir dainomis. Pasibaigus agapei, ne vieną parapijietį ar svečią buvo galima vėl pamatyti bestovintį prie Lurdo grotos ir besigrožintį jam duota akimirka. Blėstanti diena ir užsidegę žibintai bei skaisčiau sužibusios žvakutės atskleidė įspūdingą Lurdo grožį nakties metu. Prabėgo jau šiek tiek laiko ir galime drąsiai teigti, kad šiai, visiems nemakštiškiams šventai vietai, tai yra pats nuostabiausias ir tiksliausias įamžinimas. Nemakščių tikintieji buvo įpratę čia ateiti susitikti su Dievu ir atsinešti savo gražiausias mintis ir norus, aukoti savo vargus ir sielvartus Dievui ir Jo Motinai. Kai Nemakščiuose buvo pastatyta didinga naujoji bažnyčia, laikinoji bažnytėlė stovėjo vis liūdnesnė ir labiau apleista. Retas tikintysis užsukdavo į jos šventorių. Ir štai dabar ši vieta vėl švyti ir norisi čionai kuo dažniau ateiti, o atėjus ilgiau pabūti. Toje vietoje, kur stovėjo senosios bažnyčios altorius ir buvo aukota tūkstančiai šv. Mišių, stovi Mergelės Marijos apsireiškimo šv. Bernadetai Lurdo grota. Jei į ją pažvelgsi tiktai akimis, tai pamatysi didingą statinį, tačiau jeigu besiartindamas prie jos leisi atsiskleisti jausmams, suvoksi, jog tai yra sėkla, kurią darbštus parapijos klebonas ir parapijiečiai pasėjo į parapijos gyvenimo ir gyvavimo dirvą. Kokios vertybės iš jos išdygs ir suvešės, dabar jau priklauso ne nuo statytojų... Todėl tegul niekad neužgęsta liepsnelė, rodanti kelią į Lurdą.
Daiva Visockienė,
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |