Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Piligrimystė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Jei širdin neįdėta…

Rašyti šias eilutes paskatino „XXI amžiuje“ publikuotas pokalbis su monsinjoru Alfonsu Svarinsku apie jo keliones į Airiją ir susitikimus su ten gyvenančiais lietuviais.

Pokalbis dvelkia liūdesiu. Tokia nuotaika dažnai užvaldo ir mane, lietuvę katalikę, devintus metus gyvenančią Vokietijoje. Per tiek metų Vokietijoje man beveik neteko sutikti naujosios kartos išeivių, sekmadieniais traukiančių ne į darbą, ne į iškylas ar parduotuves, o į bažnyčią. Beje, Vokietijoje sekmadieniais bei šventadieniais prekybos centrai ir parduotuvės nedirba, todėl „pramogos“ šventadieniais apsipirkinėti nori ar nenori tenka atsisakyti. Nors kai kurie prekybos centrai kai kada įsigudrina dirbti ir šventomis dienomis – ir pirkėjų netrūksta. Ir tai – ne vien imigrantai, mielai apsipirkti sekmadienį  traukia jau ir kai kurie vokiečiai. Nustebino ir nuliūdino vienos televizijos atlikta apklausėlė gatvėje, kai korespondentas praeivių klausė, kaip jie vertina tai, jog sekmadienį dirba parduotuvės, kirpyklos ir panašios įstaigos. Dauguma atsakė, jog tai yra gerai, nes bent jau turi ką veikti sekmadienį, jis netampa tokia „mirusia“ diena. Dieve mano, jų ir mūsų protėviai šimtmečius žinojo ir turėjo ką gero, malonaus veikti sekmadienį, o šiandien, jei prekybos centras uždarytas – diena tampa „mirusia“...

Apie nevykusias Seimo nario mintis

Bažnyčia ilgus šimtmečius žmones kvietė atgailai, maldai, Gavėnia ir Adventas garsiau skambėjo negu „Maksimos“, internetas. Žinoma, niekas neneigia techninės pažangos, bet su ja prie žmogaus greičiausiai prisėlina šiukšlės.

Gyvename pokrikščionybės dvasia – kryžiai, šventi paveikslai jau nepuošia kambario sienų, nors sakome, kad pas mus demokratija. Pastatyta daug gražių namų, bet ar dažnai prie sodybos išvystame kryžių? Mokyklose dėstoma tikyba, bet paprašius pakelti ranką, kas sekmadienį eina į bažnyčią, pasisakyti apie tai išdrįsta tik vienas kitas vaikas.

„Mus vedė Dievo ranka“

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytojai ir į Šv. Kazimiero popiežiškosios kolegijos 60-metį atvykę Lietuvos vyskupai ir kunigai

Taip kalbėjo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytojai spalio 26 dieną Šv. Petro aikštėje Vatikane laukdami Apaštalinių rūmų lange pasirodant popiežiaus Benedikto XVI. Sunku buvo sulaikyti ašaras girdint visų katalikų dvasinį vadovą lietuviškai tariantį sveikinimą Šv. Kazimiero kolegijai ir palaiminimą. Tuo labiau kad visi jautėmės pakylėti po šv. Mišių, kurias Šv. Petro bazilikoje koncelebravo Popiežius su daugybe kardinolų, vyskupų, kunigų. Smagiausia tai, kad aikštėje po lietuviška trispalve sutikome ir Vilkaviškio vyskupą R. Norvilą, Kaišiadorių vyskupą J. Matulaitį, Telšių vyskupą J. Borutą, SJ,  prelatą J. Šiurį, kun. V. Veilentą, kun. R. Doveiką, kolegijos rektorių kun. P. Šiurį, kun. P. Baniulį ir kt. Ryškios itališkos saulės nutvieksti visi mes buvome stiprūs, laimingi ir šventi.

Švenčiausios M. Marijos Gailestingumo atlaidai

Gailestingumo Motinos atlaidų šv. Mišių koncelebracijai vadovauja Varėnos dekanas kun. Valentinas Virvičius

Lapkričio 10-ąją į Vilniaus Gailestingumo Motinos atlaidus važiavo gausus varėniškių būrys: Varėnos kultūros centro mišrus choras „Varpilė“ ir 30 maldininkų.

Kelionei vadovavo Varėnos parapijos klebonas dekanas kun. Valentinas Virvičius. Pasimeldę Aušros Vartų koplyčioje, jungiamės į bendrą maldą už  kunigus. 11 valandą šv. Mišių celebruoti išėjo Varėnos dekanato kunigai su „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenę globojančiu kunigu ir kitais atvykusiais kunigais. Koncelebrai vadovauja Varėnos dekanas kun. V. Virvičius. Šv. Teresės bažnyčios vikaras kun. Algirdas Toliatas pristato Varėnos kultūros centro mišrų chorą „Varpilę“, giedantį šiose šv. Mišiose.

Sedos bažnyčia švenčia 500 metų jubiliejų

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

1508 metais Varduvos vingyje, aukštame skardyje, iškilo medinė kryžminio plano Romos katalikų bažnyčia, kurią fundavo tijūnas Vaclovas Bartoševičius. Jo sūnus tai įrašė fundacijų lentose. Bažnyčia turėjo keletą altorių, nes ji skirta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, šv. Vaclovo, šv. Elžbietos ir Švč. Trejybės garbei.

Vėliau vidų paveikė puošnusis barokas, sidabro paauksuotais aptaisais buvo papuošti altorių paveikslai. Pirmame tarpsnyje ypač buvo garbinamas klūpančio Jėzaus paveikslas, sakralinis, stebuklingas. Jis ir dabar susilaukia tarptautinio tyrinėtojų dėmesio.

Susirinko Sedos Gyvojo rožinio draugija

Sedos Gyvojo rožinio draugijos nariai su klebonu kun. Olijandu Jurevičiumi

Spalio aštuonioliktąją, šeštadienį, Sedos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, į kurias susirinko aštuonios dešimtys Gyvojo rožinio draugijos narių iš Sedos, Žadeikių, Plinkšių ir Kalnijų kaimų. Šv. Mišias aukojo klebonas kun. Olijandas Jurevičius. Šv. Mišių aukoje prisimenamos jau amžinybėn iškeliavusios Gyvojo rožinio narės. Tokių jau vienuolika, kiekvienai skirta žvakelė, kiekvieną pamini kunigas aukos maldoje. Pagal tradiciją po šv. Mišių ir rožinio maldos visi dalyviai su klebonu priešakyje nunešė pašventintą žvakę į Lurdą, įrengtą greta šventoriaus, ant Varduvos upės kranto. Paskui Sedos parapijos namuose maldininkes pasitiko „Birutės“ kapela iš Klaipėdos (vadovė Birutė Uščinaitė). Šiaulių universiteto docentė Danė Šlapkauskaitė papasakojo apie šių laikų šventąją – žydų kilmės kankinę Editą Štein bei jos filosofiją, kalbėjo apie moters vaidmenį Bažnyčioje, visuomenėje, šeimoje.