Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Piligrimystė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Psichologų pagalba vertinant pašaukimus

Mindaugas BUIKA

Jauni seminaristai dalyvauja šv. Kalėdų procesijoje prie ristaus Gimimo šventovės Betliejuje

Socialinis ir kultūrinis kontekstas

Nors naudojimasis psichologijos mokslo pasiekimais dvasininkų rengimo centruose nėra naujas dalykas, tačiau neseniai paskelbtas Vatikano dokumentas „Psichologijos taikymo gairės priimant bei ugdant kandidatus į kunigystę“ turėtų išryškinti jos vaidmenį. Spalio 30 dieną pristatydamas naująsias gaires, jas rengusios Katalikiškojo mokymo kongregacijos prefektas lenkas kardinolas Zenonas Grocholevskis pabrėžė Bažnyčios atsakomybę vertinant kandidato tinkamumą kunigiškai tarnystei, vyskupo, kaip pirmojo Kristaus atstovo dvasininkų formacijoje, vaidmenį ir visų ugdytojų kvalifikaciją šiame procese.

Gyvenimo ir kunigystės dovanos

Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus atsakymai į „XXI amžiaus“ klausimus

Arkivyskupą Sigitą Tamkevičių sveikina jaunimo atstovai Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Trumpai apibūdinkite svarbiausius savo gyvenimo momentus.

Pirmas svarbus mano gyvenimo įvykis buvo įstojimas į Kauno kunigų seminariją. Joje gavau dvasinio gyvenimo pagrindus, daug mąsčiau ir ruošiausi kunigiškai tarnystei. Seminarijoje praleisti metai man yra patys brangiausi.

Antras labai svarbus mano gyvenimo įvykis buvo stojimas į Jėzaus Draugiją. Sutikau daug vyresniojo amžiaus jėzuitų, kurie labai gražiai darbavosi įvairiose parapijose ir tai nulėmė mano pasirinkimą. Norėjau, kad mano draugais taptų labai geri kunigai, į kuriuos galėčiau atsiremti. Šis pasirinkimas pateisino mano lūkesčius.

Lietuvos kardinolo viešnagė pas Seinų krašto lietuvius

Vyskupo Antano Baranausko paminklas prie Seinų bazilikos

Lapkričio 8-9 dienomis pas Seinų krašto lietuvius lankėsi Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Lapkričio 8 dieną ganytoją prie Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos pasitiko LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas, Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Kasperavičiūtė, Punsko parapijos klebonas kun. Česlavas Bogdanas, Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Petras Maksimavičius, Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius bei Seinų lietuvių gimnazijos direktorius Algirdas Vaicekauskas.

BAŽNYČIA PRAŠO PAGALBOS

Kun. Robertas Skrinskas,

Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas

Griūvanti Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (dabar skylė daug didesnė)

Kauno rajono Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos išlaikymui prieš 400 metų buvo dovanotas žemės sklypas. Į šį žemės sklypą nesigviešė patys godžiausi Lietuvos okupacinių režimų valdininkai, pradedant carinės Rusijos, Švedijos, Napoleono Prancūzijos,  hitlerinės Vokietijos ir baigiant stalininės Sovietų Sąjungos, kuri paliko bent tą plotelį prie klebonijos, apie kurį ir kalbėsiu.

Angelų skulptūros – išsipildžiusi vaikystės svajonė

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Menininkė Judita Ginaitienė prie savo floristikos darbų su figūrėle „Vėjas“

Kaune, Juozo Grušo memorialiniame muziejuje, buvo eksponuojama menininkės Juditos Ginaitienės kūrybos darbų paroda.

Menininkė 1971 metais baigė Stepo Žuko taikomosios dailės technikume apipavidalinimo specialybę, sovietmečiu darė reklaminius stendus. Kadangi idėjinę reklamą gaminti buvo nuobodu, J. Ginaitienė išbandė daugybę dailės šakų bei stilių – tapė peizažus ir portretus, darė pano iš šiaudų, gamino filmukams lėlės, vėliau susidomėjo floristika. O dabar, sulaukusi brandaus amžiaus, vėl pabandė minkyti molį ir įgyvendinti savo seną svajonę – skulptūrą. Nedaug savo personalinių parodų surengusi menininkė (ji nekaupia savo kūrinių, pagaminusi tuoj pat kam nors padovanoja) šį kartą muziejuje eksponavo 10 floristikos darbų ir 19 mažosios plastikos kūrinėlių. Floristikos darbus menininkė daro jau 20 metų, o plastikos darbai – naujas etapas J. Gineitienės kūrybiniame gyvenime. Naujausias iš jų – angelų skulptūrėles iš šamoto – ji nulipdė šių metų pavasarį.

„Mus vedė Dievo ranka“

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytojai ir į Šv. Kazimiero popiežiškosios kolegijos 60-metį atvykę Lietuvos vyskupai ir kunigai

Taip kalbėjo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytojai spalio 26 dieną Šv. Petro aikštėje Vatikane laukdami Apaštalinių rūmų lange pasirodant popiežiaus Benedikto XVI. Sunku buvo sulaikyti ašaras girdint visų katalikų dvasinį vadovą lietuviškai tariantį sveikinimą Šv. Kazimiero kolegijai ir palaiminimą. Tuo labiau kad visi jautėmės pakylėti po šv. Mišių, kurias Šv. Petro bazilikoje koncelebravo Popiežius su daugybe kardinolų, vyskupų, kunigų. Smagiausia tai, kad aikštėje po lietuviška trispalve sutikome ir Vilkaviškio vyskupą R. Norvilą, Kaišiadorių vyskupą J. Matulaitį, Telšių vyskupą J. Borutą, SJ,  prelatą J. Šiurį, kun. V. Veilentą, kun. R. Doveiką, kolegijos rektorių kun. P. Šiurį, kun. P. Baniulį ir kt. Ryškios itališkos saulės nutvieksti visi mes buvome stiprūs, laimingi ir šventi.

Švenčiausios M. Marijos Gailestingumo atlaidai

Gailestingumo Motinos atlaidų šv. Mišių koncelebracijai vadovauja Varėnos dekanas kun. Valentinas Virvičius

Lapkričio 10-ąją į Vilniaus Gailestingumo Motinos atlaidus važiavo gausus varėniškių būrys: Varėnos kultūros centro mišrus choras „Varpilė“ ir 30 maldininkų.

Kelionei vadovavo Varėnos parapijos klebonas dekanas kun. Valentinas Virvičius. Pasimeldę Aušros Vartų koplyčioje, jungiamės į bendrą maldą už  kunigus. 11 valandą šv. Mišių celebruoti išėjo Varėnos dekanato kunigai su „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenę globojančiu kunigu ir kitais atvykusiais kunigais. Koncelebrai vadovauja Varėnos dekanas kun. V. Virvičius. Šv. Teresės bažnyčios vikaras kun. Algirdas Toliatas pristato Varėnos kultūros centro mišrų chorą „Varpilę“, giedantį šiose šv. Mišiose.

Lurdo šventinimo iškilmės

Vyskupas Jonas Boruta, SJ, (viduryje), klebonas kun. Stasys Šlepavičius ir talkininkas Stasys Mėlinis

NEMAKŠČIAI. Lurdo Dievo Motinos globos paliesti ir šv. Bernadetos užtarti jautėsi parapijos žmonės lapkričio 9 dieną, nes čia vyko Švč. Mergelės Marijos Globos atlaidai ir Lurdo grotos šventinimo iškilmės. Klebonas Stasys Šlepavičius kviesdamas iš anksto ir šventės metu akcentavo, jog ši diena istorinė parapijai. Per keturis mėnesius senosios bažnytėlės vietoje iškilo galinga Lurdo grota, dedikuota Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde 150-osioms ir Šiluvoje 400-osioms metinėms paminėti, prašant Lurdo Dievo Motinos globos keliaujantiems automagistrale Vilnius-Klaipėda. Pirmoji dedikacija visiems aiški ir suvokiama, o antroji – svarbi dėl geografinės miestelio padėties. Šį faktą įvertino ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

Atsisveikinimas su vyskupu

Vyskupas Vladislovas Michelevičius (1924–1948–1986–2008)

Lapkričio 14 d. po laidotuvių šv. Mišių atsisveikinta su Kauno arkivyskupijos augziliaru vyskupu emeritu Vladislovu Michelevičiumi (1924-1948-1986-2008), pas Viešpatį iškeliavusiu  lapkričio 12 dienos rytą. Vyskupas mirė Kaune eidamas 85-sius metus ir buvo pašarvotas Arkikatedroje Bazilikoje, prie kurios ir atgulė amžinojo poilsio.

Atsisveikinimas prasidėjo Eucharistijos liturgija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadas Kondrusevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis, vyskupai emeritai Juozas Preikšas bei Romualdas Kriščiūnas ir 120 atsisveikinti atvykusių kunigų, tarnaujančių įvairiose Lietuvos vyskupijose. Pradėdamas šv. Mišias arkiv. S. Tamkevičius koncelebruojančius dvasininkus bei visus tikinčiuosius pakvietė melstis už velionį vyskupą Vladislovą Michelevičių, kad Viešpats priimtų jį į savo džiaugsmo šalį.

Kieno sąskaita bus vykdomos permainos

Šį pirmadienį, prieš prasidedant pirmajam naujojo Seimo plenariniam posėdžiui, buvo pasirašyta Permainų koalicijos sutartis, kurios šerdis, kaip jau buvo kalbama po pirmosios rinkimų dienos, yra vadinamųjų plokščių mokesčių (angl. flat tax) įvedimas. Lietuvoje planuojama suvienodinti (kai kuriuos padidinant, kai kuriuos sumažinant) gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus iki 20 procentų, tik šildymui iki kito sezono paliekamas 9 proc. tarifas. Nelabai daug kas įsivaizduoja šių „permainų“ mastą. Kai kas apskritai nesupranta, ką reiškia mokesčiai, ypač vadinamasis pridėtinės vertės mokestis (PVM), ir neįsivaizduoja, kaip jų gyvenimą paveiks PVM didinimas iki 20 proc. Tai reiškia, kad tiek yra didinama bet kurios prekės ar paslaugos kaina, ir po prekės ar paslaugos įsigijimo ta kainos dalis patenka į valstybės kišenę, t.y. biudžetą. O prekes (ypač maistą, drabužius, vaistus) perkame mes visi. Iki šiol didelė prekių ir paslaugų dalis (ypač kai kurioms maisto prekėms, vaistams, viešbučių paslaugoms) turėjo sumažintą PVM (5 proc.), o nuo kitų metų šis mokestis kai kurioms lietuviškoms daržovėms ir vaisiams netgi būtų panaikintas. Šildymo PVM yra 9 proc., o kitos prekės ir paslaugos apmokestintos 18 proc. dydžio PVM.