| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
BAŽNYČIA PRAŠO PAGALBOS Kun. Robertas Skrinskas, Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas
Kauno rajono Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos išlaikymui prieš 400 metų buvo dovanotas žemės sklypas. Į šį žemės sklypą nesigviešė patys godžiausi Lietuvos okupacinių režimų valdininkai, pradedant carinės Rusijos, Švedijos, Napoleono Prancūzijos, hitlerinės Vokietijos ir baigiant stalininės Sovietų Sąjungos, kuri paliko bent tą plotelį prie klebonijos, apie kurį ir kalbėsiu. Atgavus nepriklausomybę, dėl kurios Lietuvos Katalikų Bažnyčia sudėjo nemažai aukų daugybė kunigų buvo išžudyta ir ištremta, panaikinti visi vienuolynai, uždaryta daugybė bažnyčių, atimta parapijų išlaikymui ir labdaros misijai skirta žemė, papildomai nutarta apiplėšti mažai kam rūpimą, provincinę, griūvančią Lapių bažnyčią. Todėl dabar: Nuo 1995 metų viena seniausių paminklinių bažnyčių, greit švęsianti 400 metų jubiliejų, yra avarinės būklės. Avarinę būklę yra patvirtinusios ir ministerijos komisijos. Krenta lubos, jose žioji didžiulė skylė ir yra pavojus, kad ant žmonių užkris išpuvęs, kirvarpų sugraužtas bokštas. Šiais metais, kaip ir ankstesniais, pateikėme prašymą skirti lėšų remontui, bet dėl prasidėjusios finansinės krizės, kaip provincijos objektui, gali nieko neskirti. Dar nuo Sąjūdžio laikų Lapių gyventojai, padedant įvairioms organizacijoms, tarp jų Pilies draugijai ir Pasaulio lietuvių bendruomenei, kovoja, kad būtų leista atstatyti Nepriklausomybės paminklą, stovėjusį ant bažnyčios žemės. Bet iki šiol, nors yra parengtas projektas, leidimo dar negavome. Lapių bažnyčia ir klebonija pastatytos ant stataus skardžio krašto. Bažnyčiai gelbėti žemė buvo sutvirtinta betoniniais poliais, į labiausiai smunkantį kampą supilta 2 kubai betono, bet bažnyčios sienos ir toliau skilinėja. Tyrimai parodė, kad žemė sluoksniuota. Klebonija yra labai sena, sienų lentos išpuvusios, stogo danga nesilaiko, nes vinių nelaiko supuvusios gegnės ir kitos medinės konstrukcijos. Remontuoti seną, griūvančią, neturinčią nei kanalizacijos, nei vandentiekio ir kitų komunikacijų kleboniją nėra prasminga nei techniniu, nei finansiniu požiūriu, o statyti naują toje pačioje vietoje, nuokalnės žemiausiame taške, techniškai įmanoma, bet ekonomiškai parapijai tai būtų nepakeliama našta, nes statybos kaina išaugtų trigubai. Be to, išliktų pavojus nugriūti. Išeitis yra naują kleboniją reikia statyti lygioje vietoje, šlaito viršuje, kiek aukščiau dabartinės vietos ir kiek toliau nuo kapinių, nes dabartinės ribos yra pernelyg arti kapinių ir čia pagal įstatymą negalima statyti parapijos namų. Tai būtų optimalus sprendimas. Buvo parašyta daugybė pareiškimų su šimtais parašų, buvo daugybė komisijų, kurios pritarė tokiam sprendimui, ir buvo pažadėtas 0,5 ha sklypelis, kuris keturis amžius priklausė bažnyčiai. Tačiau atsitiktinai sužinojome, kad 2008 10 08 šis sklypas jau prichvatizuotas. (Registro duomenys: 0,52 ha, k/Nr. 5240/9:529. Savininkas Andrius Klementavičius.) Visa Lapių bendruomenė daug metų kovojo, daug kartų rinko parašus ir nesulaukė jokio rezultato. O čia, be ribų derinimo, be kaimynų sutikimo, slapta, net seniūnui nieko nežinant, daroma šventvagystė. Didžiausia blogybė yra ta, kad netrukus sugriuvus senai klebonijai visas Lapių miestelis neteks parapijos namų, kuriuose galėtų gyventi kunigas, vykti parapijos veikla. Valdžia gal ir suteiks kokį sklypelį parapijos ribų pakraštyje, už Didžiųjų Lapių ar prie Jonavos rajono sienos naujiems parapijos namams statyti. Bet juk taip net okupantai nesityčiojo! Žemę tvarko apskritis. Kas gali paneigti, kad išgirdę apie apskričių naikinimą (dėl to vėliau bus sunku rasti kaltus), kažkas ir suskubo pasinaudoti savo valdžia ir šventvagiškai apiplėšti Lapių parapiją. Tikime, kad dar liko šviesių, tėvynę mylinčių ir neabejingų visuomenės vargams sąmoningų žmonių, kurie padės vargšei Lapių bendruomenei atkurti teisingumą.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |