Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nuo Žalgirio iki Vingio parko

Vytautas Visockas

Pasisotinęs homoseksualų eitynėmis, ignoravęs sovietinių „išvaduotojų“, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su „tamsiaveidžiu“ kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.

Buvo įdomu matyti, kaip nuo Vingio parko estrados stogo virve mikliai leidžiasi „desantininkai“, o iš dangaus žydrynės – Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavos (patyrusių parašiutininkų valdomos), kaip kaunasi automatininkai... Bet bene didžiausio žiūrovų susidomėjimo susilaukė Vytauto Didžiojo (jis liepos 15 dieną dalyvaus Žalgirio mūšyje) pasirodymas su palyda ant juodo žirgo, šarvuotų karių kautynės, o tuoj po to – Vilniaus mokyklų (dalyvavo ir Turgelių moksleiviai) penktokų ir šeštokų surengtas Žalgirio mūšis. Puiki istorijos pamoka, kurios, neabejoju, jie nepamirš ir žiloje senatvėje, juo labiau kad šventei baigiantis vaikai dar turėjo progos nusifotografuoti su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite.

Graži, naudinga buvo kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Tačiau nenorėčiau, kad ja būtų pridengiamos nerimą, susirūpinimą keliančios problemos, kurių nemato vaikai, bet kurios akivaizdžios kiekvienam suaugusiam, jeigu jis ne iš tų, kurie ginklu negintų Lietuvos nepriklausomybės.

Neseniai delfi.lt perskaičiau žurnalisto Valentino Mitės straipsnį „Ar Lietuvos politika atitinka nacionalinius interesus?“ Štai ką jis rašo: „Apie kariuomenę iš viso sunku kalbėti, bet atrodo, jog ji kuriama paradams bei taikos misijoms užsienyje. Tačiau svarbiausias kariuomenės tikslas turėtų būti valstybės nepriklausomybės gynimas. Kitaip ji nereikalinga visai“.

Neseniai matėme karinį paradą Maskvoje. Nejučiom lygini nepalyginamus dalykus – Raudonąją aikštę ir Vingio parką. Tačiau jeigu vykdytume NATO reikalavimus, Vingio parkas kariuomenės šventėje būtų buvęs dvigubai įspūdingesnis. Ar NATO mus gins, jeigu patys nevykdome finansinių įsipareigojimų? Niekas netiki, kad gins.

Sėdėdamas Vingio parko estradoje iš tolo akimirką mačiau ir nufotografavau žmogų, ant krūtinės pasikabinusį lentelę su užrašu: „Reikalauk kontržvalgybos įstatymo! Lauk GRU, SVR, FSB!“ Gal tas žmogus žino daugiau, negu tie vaikai, užsilipę ant šarvuočio? Iš arti to žmogaus nemačiau. Gal buvo išvestas iš parko kaip provokatorius? Bet štai ką rašo čia jau cituotas žurnalistas V. Mitė: „Svarbūs valstybingumo garantai yra valstybės saugumo tarnybos bei kariuomenė. Sunku spėti, kokia padėtis valstybės saugume po ten vykusių pertvarkymų. Tačiau sunku patikėti, jog ši institucija funkcionuoja taip, kaip turėtų, pavyzdžiui, kaip Izraelio „Mosadas“. Juk Lietuva ne ką saugesnė nei Izraelis“.

Kariuomenė mažinama, savanorių per penkerius metus sumažės tūkstančiu, generolų daugėja. „Nelaikykite Lietuvos kariuomenės kūrėjų idiotais“, – sako atsargos majoras Arūnas Stašaitis.

Atsisakymas privalomosios tarnybos karių valstybės biudžetui papildomai kainuos mažiausiai 40 mln. litų. Papildomų lėšų reikės profesionalų algoms.

Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje viskas buvo tik gražu ir labai gražu. Apie tai byloja ir čia skelbiamos autoriaus nuotraukos.

© 2010 „XXI amžius“