Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šumano deklaracijos dvasiniai apmąstymai Europos šiandienai

Mindaugas BUIKA

Robertas Šumanas, pakvietęs vienytis Europą

Bažnytinis jubiliejaus minėjimas

Bažnyčios atstovai gana aktyviai dalyvavo vadinamosios „Šumano deklaracijos“ paskelbimo 60-ųjų metinių minėjime. Šis dokumentas, tuometinio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Šumano (1886–1963) paskelbtas 1950 metų gegužės 9 dieną, pakvietė į istorinių priešų – Prancūzijos ir Vokietijos – susitaikymą bei bendrą pramonės valdymo struktūrų sukūrimą. Iš esmės tai ženklino europinės integracijos proceso pradžią, todėl gegužės 9-oji minima kaip Europos diena, o Robertas Šumanas, kuris buvo išrinktas pirmuoju Europos parlamento pirmininku, tituluojamas Europos tėvu.

Spaudos konferencija lėktuve

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI interviu lėktuve

Europos misija – tikėjimo ir sekuliarizmo dialogas

Nors popiežius Benediktas XVI yra nuolatiniame tarptautinės žiniasklaidos dėmesio akiratyje, tačiau su žurnalistais tiesiogiai bendrauja nedažnai. Išimtimi galima laikyti trumpas konferencijas, kurios vyksta skrendant į apaštalines keliones lėktuvu. Paprastai kartu su Šventuoju Tėvu tuo pačiu lėktuvu skrenda dešimtys žiniasklaidos atstovų (iš anksto, žinoma, sumokėję už kelionę), kurie Popiežiaus klausinėja apie vizito tikslus bei Bažnyčios gyvenimo aktualijas. Gegužės 11 dieną, skrisdamas į Portugalijos sostinę Lisaboną, Benediktas XVI keliolika minučių kalbėjo su žurnalistais, aptardamas sekuliarizmo, ekonominės krizės ir seksualinio išnaudojimo problemas.

Nuo Žalgirio iki Vingio parko

Vytautas Visockas

Pasisotinęs homoseksualų eitynėmis, ignoravęs sovietinių „išvaduotojų“, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su „tamsiaveidžiu“ kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.

Nepriklausomybė yra esminė vertybė, bet ne gausybės ragas

Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius Olgos Posaškovos nuotrauka

Prieš 20 metų ką tik išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatai balsų dauguma paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą. Tarp Kovo 11-osios akto signatarų buvo ir Kaune išrinktas Sąjūdžio atstovas Česlovas STANKEVIČIUS. Kitą dieną jis buvo išrinktas Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotoju. Įdomu, kad šias aukštas ir atsakingas pareigas jam tenka eiti ir pastaruoju metu. „XXI amžiaus“ korespondento Kęstučio PRANCKEVIČIAUS pakalbintas Č. Stankevičius mielai sutiko pasidalinti savo nuomone apie mūsų valstybės 20-ies metų kelią. Beje, Č. Stankevičius iš visų kitų Seimo narių išsiskiria sąžiningumu: tuo laiku, kai beveik visi kruopščiai naudojasi 3000 litų dydžio „parlamentinei veiklai“ skirtomis išlaidomis, jis tam tepanaudoja tik vieną litą.

Keli potėpiai lyrinio epo kūrėjo portretui

Poetui ir kompozitoriui V. Naraškevičiui – 80

V. Naraškevičius Kauno senamiestyje, 2009 m. Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Su ištikimu „XXI amžiaus“ skaitytoju ir bendradarbiu Vytautu Naraškevičiumi jo 80-mečio proga kalbėjosi Stasys Povilaitis.

Švenčiant gyvenimo 80-metį tinka paklausti apie Jūsų gyvenimo kelio pradžią. Kokia ji?

Gimiau 1930 m. balandžio 17 dieną Ukmergės mieste, Uršulės Kairytės-Naraškevičienės ir Aleksandro Naraškevičiaus šeimoje. 1929 metais buvo pasaulinė krizė, panaši į dabartinę. Atėjo ir… išėjo. Tėvas su draugais sugalvojo vykti į Argentiną lyg ir geresnio gyvenimo ieškoti. Ten dirbo kažkokioje gamykloje. Joje įvyko katastrofa ir jis žuvo. Iš tikrųjų mes čia, Lietuvoje, gyvenome ne taip jau ir blogai – senelių Pranės ir Mykolo Kairių dideliame mediniame name, Didžiosios bažnyčios gatvėje, šalia Ukmergės šventųjų Petro ir Povilo parapinės bažnyčios.

Paminėtas Steigiamojo Seimo 90-metis

Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotrauka)

1920 m. gegužės 15 dieną į pirmąjį posėdį Kauno miesto teatro rūmuose susirinko „demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas“ Steigiamasis Seimas. Steigiamojo Seimo pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis ir vienbalsiai patvirtinta Nepriklausomybės rezoliucija. Taip buvo įgyvendinta Vasario 16-osios akto nuostata. Šiuo Seimu, sukūrusiu mūsų valstybės pagrindus ir įtvirtinusiu parlamentinę demokratiją, pradėta modernaus Lietuvos parlamentarizmo raida. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos valstybės Konstituciją (1922 m.), kurioje įtvirtinta parlamento pirmenybė prieš kitas šalies valdžias, priimtas žemės reformos įstatymas, įvestas litas, Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.

Vaclovas Lastauskas ir Lazdynų Pelėda

Vytautas Žeimantas

Vaclovas Lastauskas. Dailininkas Mikola Zmitravič Ryžy (Borisovas, 1992)

Šeimą sukūrė Sankt Peterburge

Šis straipsnis – apie neeilinio likimo žmones –  garsų Baltarusijos politiką, istoriką, etnografą, publicistą, literatūrologą Vaclovą Lastauską ir Mariją Ivanauskaitę-Lastauskienę, kuri kartu su seserimi Sofija Ivanauskaite-Pšibiliauskiene, pasirašinėdama slapyvardžiu Lazdynų Pelėda, tapo žinoma lietuvių rašytoja.   

Žymiausias istorikas tarp medikų ir žinomiausias medikas tarp istorikų

Profesoriaus Gintauto Česnio 70-osioms gimimo metinėms

Regina Vaišvilienė,

Lietuvos medicinos bibliotekos
Informacijos skyriaus vedėja

Gintautas Česnys 2005 m. spalio 21 dieną Taline, prezidento Petso palaikų perkėlimo ekspedicijos 15-mečiui skirtoje konferencijoje

Balandžio 23 dienos vidurdienį į Lietuvos medicinos biblioteką rinkosi visi, norėję pagerbti profesorių Gintautą Česnį – žmogų, kuris ne tik daug nuveikė, bet ir paliko daug bendraminčių ir bendražygių tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Tai ne tik kolegos medikai, 1963 metų VU Medicinos fakulteto laidos kurso draugai, buvę jo studentai mokiniai, istorikai-antropologai, archeologai. Tikriausiai niekas geriau neapibrėš profesoriaus interesų rato, kaip jis pats: „Baigiau mediciną, bet tapau antropologu – žymiausiu istoriku tarp medikų ir žinomiausiu mediku tarp istorikų ir archeologų“.