Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Vaidinimas apie iškilų mokslininką keistuolį

Prof. Viktoras Ruokis

Balandžio pabaigoje Lietuvos žemės ūkio universitete vyko renginiai, skirti įžymaus profesoriaus Viktoro Ruokio (1885-1971) 125-osioms gimimo metinėms. V. Ruokis gimė Daubariškės kaime, Ignalinos rajone, kur ūkininkų laukuose labai daug akmenų. Jo tėvas liepė tuos akmenis rinkti ir krauti į rietuves ežėse.  Dar vaikas būdamas, jis pastebėjo, kad akmenys nevienodi: vienas blizga, o kitas – ne, trečias atspindi šviesą didžiulėm skaidriom plokštumom. Tada V. Ruokis ir susižavėjo akmenimis, o vėliau tapo vienu žymiausių dirvožemininkų, agrochemikų ir chemikų. 1912 metais baigė Novorosijsko universiteto Odesos chemijos fakultetą, 1914 metais – Maskvos žemės ūkio institutą. 1919 metais V. Ruokis perėmė Dotnuvos dvarą, atkūrė Žemės ūkio mokyklą, vėliau tapusia technikumu. V. Ruokis dėstė Žemės ūkio akademijoje, tyrinėjo dirvožemį.

Vaclovas Lastauskas ir Lazdynų Pelėda

Vytautas Žeimantas

Vaclovas Lastauskas. Dailininkas Mikola Zmitravič Ryžy (Borisovas, 1992)

Šeimą sukūrė Sankt Peterburge

Šis straipsnis – apie neeilinio likimo žmones –  garsų Baltarusijos politiką, istoriką, etnografą, publicistą, literatūrologą Vaclovą Lastauską ir Mariją Ivanauskaitę-Lastauskienę, kuri kartu su seserimi Sofija Ivanauskaite-Pšibiliauskiene, pasirašinėdama slapyvardžiu Lazdynų Pelėda, tapo žinoma lietuvių rašytoja.   

Grąžino skolą Lietuvai

DLK Gedimino ordininkas, knygos „Skolą grąžinu“ (2001) autorius gyd. Juozas Kriaučiūnas 1999 m. birželį Žemojoje Panemunėje Bernardo ALEKNAVIČIAUS nuotrauka

Balandžio 30 dieną sukako 100 metų, kai Nosiedų kaime, Lekėčių valsčiuje, gimė gydytojas, visuomenės veikėjas, knygos „Skolą grąžinu“ (2001) autorius, DLK Gedimino ordino kavalierius Juozas Kriaučiūnas, savo gyvenimo didžiąją dalį praleidęs emigracijoje, bet visą gyvenimą dirbęs Lietuvai. Buvo „XXI amžiaus“ prenumeratorius. Gyvenimo saulėlydyje grįžo į Lietuvą. Mirė 2008 m. sausio 8 dieną ir amžinojo poilsio atgulė Žemosios Panemunės parapijos kapinėse. J. Kriaučiūnas yra parašęs autobiografiją, kurią spausdiname.

Žymiausias istorikas tarp medikų ir žinomiausias medikas tarp istorikų

Profesoriaus Gintauto Česnio 70-osioms gimimo metinėms

Regina Vaišvilienė,

Lietuvos medicinos bibliotekos
Informacijos skyriaus vedėja

Gintautas Česnys 2005 m. spalio 21 dieną Taline, prezidento Petso palaikų perkėlimo ekspedicijos 15-mečiui skirtoje konferencijoje

Balandžio 23 dienos vidurdienį į Lietuvos medicinos biblioteką rinkosi visi, norėję pagerbti profesorių Gintautą Česnį – žmogų, kuris ne tik daug nuveikė, bet ir paliko daug bendraminčių ir bendražygių tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Tai ne tik kolegos medikai, 1963 metų VU Medicinos fakulteto laidos kurso draugai, buvę jo studentai mokiniai, istorikai-antropologai, archeologai. Tikriausiai niekas geriau neapibrėš profesoriaus interesų rato, kaip jis pats: „Baigiau mediciną, bet tapau antropologu – žymiausiu istoriku tarp medikų ir žinomiausiu mediku tarp istorikų ir archeologų“.

Mirė partizanas Juozas Armonaitis

Gegužės 15 dieną mirė partizanas Juozas Armonaitis-Triupas. Jis gimė 1923 m. birželio 2 d. Šakių aps., Jankų vls., Šilgalių km., darbščių valstiečių šeimoje. Baigęs Karčrūdės pradinę mokyklą, tarnavo pas ūkininkus, vokiečių okupacijos metais išvengė tarnybos jų kariuomenėje, o sugrįžus sovietinei okupacijai, slapstėsi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją. 1945 metais tapo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanu. 1946 m. kovo 26 d. dalyvavo Vierčiškės kautynėse, lapkričio 27 d. buvo sunkiai sužeistas, pateko į ligoninę, kur jam be narkozės amputavo koją paprastu pjūklu. 1947 m. sausio 28 d. buvo suimtas, o 1948 m. balandžio 8 d. nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Vladimiro kalėjime, tremties bausmę atliko Uchtoje. Išmoko siuvėjo amato. 1956 m. balandžio 24 d. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą. Čia daugiau kaip 20 metų dirbo siuvėju. 1995 metais išleido knygą „Meskit dalgius, imkit kardus…“ 1998 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu. 2008 metais apie jį sukurtas dokumentis filmas „Nesulaužyti priesaikos“ (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, prodiuseris Jonas Cimbolaitis, operatorius Vaidotas Digimas). Partizano J. Armonaičio-Triupo filme parodyti išgyvenimai atskleidžia Lietuvos partizanų didvyrišką bei dramatišką gyvenimo istoriją.