2010 m. gegužės 19 d.
Nr. 38
(1823)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nepriklausomybė yra esminė vertybė, bet ne gausybės ragas

Seimo pirmininko pavaduotojas
Česlovas Stankevičius
Olgos Posaškovos nuotrauka

Prieš 20 metų ką tik išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatai balsų dauguma paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą. Tarp Kovo 11-osios akto signatarų buvo ir Kaune išrinktas Sąjūdžio atstovas Česlovas STANKEVIČIUS. Kitą dieną jis buvo išrinktas Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotoju. Įdomu, kad šias aukštas ir atsakingas pareigas jam tenka eiti ir pastaruoju metu. „XXI amžiaus“ korespondento Kęstučio PRANCKEVIČIAUS pakalbintas Č. Stankevičius mielai sutiko pasidalinti savo nuomone apie mūsų valstybės 20-ies metų kelią. Beje, Č. Stankevičius iš visų kitų Seimo narių išsiskiria sąžiningumu: tuo laiku, kai beveik visi kruopščiai naudojasi 3000 litų dydžio „parlamentinei veiklai“ skirtomis išlaidomis, jis tam tepanaudoja tik vieną litą.


Keli potėpiai lyrinio epo kūrėjo portretui

Poetui ir kompozitoriui V. Naraškevičiui – 80

V. Naraškevičius
Kauno senamiestyje, 2009 m.
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Su ištikimu „XXI amžiaus“ skaitytoju ir bendradarbiu Vytautu Naraškevičiumi jo 80-mečio proga kalbėjosi Stasys Povilaitis.

 

Švenčiant gyvenimo 80-metį tinka paklausti apie Jūsų gyvenimo kelio pradžią. Kokia ji?

Gimiau 1930 m. balandžio 17 dieną Ukmergės mieste, Uršulės Kairytės-Naraškevičienės ir Aleksandro Naraškevičiaus šeimoje. 1929 metais buvo pasaulinė krizė, panaši į dabartinę. Atėjo ir… išėjo. Tėvas su draugais sugalvojo vykti į Argentiną lyg ir geresnio gyvenimo ieškoti. Ten dirbo kažkokioje gamykloje. Joje įvyko katastrofa ir jis žuvo. Iš tikrųjų mes čia, Lietuvoje, gyvenome ne taip jau ir blogai – senelių Pranės ir Mykolo Kairių dideliame mediniame name, Didžiosios bažnyčios gatvėje, šalia Ukmergės šventųjų Petro ir Povilo parapinės bažnyčios.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija