|
Nuo Žalgirio iki Vingio parko
Vytautas Visockas
|
Pasisotinęs homoseksualų eitynėmis, ignoravęs sovietinių išvaduotojų, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su tamsiaveidžiu kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.
|
|
Paminėtas Steigiamojo Seimo 90-metis
|
Steigiamojo Seimo nariai
prie paminklo Žuvusiems
už Lietuvos laisvę. (Vytauto
Didžiojo karo muziejaus nuotrauka)
|
1920 m. gegužės 15 dieną į pirmąjį posėdį Kauno miesto teatro rūmuose susirinko demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Steigiamojo Seimo pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis ir vienbalsiai patvirtinta Nepriklausomybės rezoliucija. Taip buvo įgyvendinta Vasario 16-osios akto nuostata. Šiuo Seimu, sukūrusiu mūsų valstybės pagrindus ir įtvirtinusiu parlamentinę demokratiją, pradėta modernaus Lietuvos parlamentarizmo raida. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos valstybės Konstituciją (1922 m.), kurioje įtvirtinta parlamento pirmenybė prieš kitas šalies valdžias, priimtas žemės reformos įstatymas, įvestas litas, Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure.
|
|
Parodytas ilgai slėptas interviu apie Sovietų Sąjungą ant pralaimėjimo slenksčio
Praėjusią savaitę Rusijos televizija pirmąkart parodė interviu su Raudonosios armijos vadu Sovietų Sąjungos maršalu Georgiju Žukovu, kuriame jis pripažįsta, kad Sovietų Sąjunga buvo atsidūrusi prie pralaimėjimo slenksčio. 1966 metais duotame interviu, kuris niekada anksčiau nebuvo rodytas, jis pripažino, kad jo šalis vos nepralaimėjo karo su nacistine Vokietija 1941 metais, taip pat skundėsi dėl blogo kovinių operacijų planavimo ir atskleidė savo nesutarimus su tuometiniu SSRS diktatoriumi Josifu Stalinu. Interviu buvo parodytas tuo metu, kai Maskvoje buvo ruošiamasi paminėti nacistinės Vokietijos sutriuškinimo 65-ąsias metines. Panašu, kad Rusija pastaruoju metu ryžosi sulaužyti kai kuriuos tabu, susijusius su Sovietų Sąjungos vaidmeniu Antrajame pasauliniame kare.
|
|
|