Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žymiausias istorikas tarp medikų ir žinomiausias medikas tarp istorikų

Profesoriaus Gintauto Česnio 70-osioms gimimo metinėms

Regina Vaišvilienė,

Lietuvos medicinos bibliotekos
Informacijos skyriaus vedėja

Gintautas Česnys 2005 m. spalio 21 dieną Taline, prezidento Petso palaikų perkėlimo ekspedicijos 15-mečiui skirtoje konferencijoje

Balandžio 23 dienos vidurdienį į Lietuvos medicinos biblioteką rinkosi visi, norėję pagerbti profesorių Gintautą Česnį – žmogų, kuris ne tik daug nuveikė, bet ir paliko daug bendraminčių ir bendražygių tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje. Tai ne tik kolegos medikai, 1963 metų VU Medicinos fakulteto laidos kurso draugai, buvę jo studentai mokiniai, istorikai-antropologai, archeologai. Tikriausiai niekas geriau neapibrėš profesoriaus interesų rato, kaip jis pats: „Baigiau mediciną, bet tapau antropologu – žymiausiu istoriku tarp medikų ir žinomiausiu mediku tarp istorikų ir archeologų“.

Ekspozicija parengta Lietuvos medicinos bibliotekoje ne vien dėl to, kad profesorius buvo šios bibliotekos skaitytojas, bet ir todėl, kad dirbo šios bibliotekos Bibliografijos skyriuje. Prof. G. Česniui darbas bibliotekoje buvo ne tik galimybė prisidurti prie kuklios asistento algos Anatomijos katedroje – šis darbas padėjo jam susigaudyti informacijos labirintuose, suvokti bibliografijos reikšmę rengiant mokslo darbus.  Jis labai džiaugėsi, kad 1974 metais biblioteka išleido jo parengtą „Lietuvos antropologijos bibliografiją: 1470–1970“. Apie šios knygos atsiradimą ir istoriją profesorius rašė: „Tos knygos istorija savotiška. Mano mokytojas prof. Salezijus Pavilonis buvo bebaigiąs, o aš bepradedąs rengti disertacijas. Jis pasiūlė kartu ruošti istorinius disertacijų įvadus. Užsikrėtęs bibliografine „bacila“, įnikau naršyti literatūrą nuo Seniausių laikų (XVI a.) iki Naujųjų laikų. Dirbau svarbiausiose Lietuvos, Latvijos, Estijos, Maskvos bibliotekose, seniausiąją literatūrą tikrindavau de visu, netgi duodavau labai trumpą jų anotaciją, nurodydavau biblioteką ir signatūrą. Susikristalizavo ne tik mudviejų su profesoriumi nagrinėtų auksologijos problemų, bet apskritai Lietuvos antropologijos istorijos apmatai. Bibliotekai maloniai sutikus išleisti knygą, sumanėme į ją įdėti Lietuvos antropologijos istorijos apybraižą lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.  Biblioteka tada neturėjo leidybos teisių, o tuometinis Spaudos komiteto pirmininkas Juozas Nekrošius internacionalinės „nekaltybės“ sumetimais kategoriškai to neleido, tad teko tenkintis trikalbe pratarme, turiniu ir skyrelių pavadinimais.“ Istorijos metmenys buvo išspausdinti Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbuose skyriuje „Medicina“ (1970). Abu šie darbai ekspozicijoje yra greta vienas kito. Profesorius labai didžiavosi šiuo savo darbu ir visada pabrėždavo jo svarbą Lietuvos antropologijos mokslui. Kiek vėliau profesorius rašė, kad bibliografija pradėjęs mokslo karjerą vėl grįžta prie bibliografijos, nes „rašo išsamią Lietuvos antropologijos istoriją“, kurios, deja, taip ir nepavyko parašyti.

Profesoriaus mokslo darbų ir veiklos spektras toks platus ir jų tiek daug, kad visiems darbams neužtektų ir didžiausios ekspozicijų salės. Todėl, rengdami ekspoziciją, norėjome parodyti svarbiausius, visas veiklos sritis atspindinčius profesoriaus darbus (nuo auksologijos iki lietuvių etnogenezės), iš kurių vystėsi visos kitos darbų linijos, bei asmenybę, pritraukusią prie savęs tiek įvairiausių žmonių, kurie tapo jo bendraminčiais, bendražygiais, kolegomis, draugais.

Profesoriaus G. Česnio darbų bibliografijos, išleistos 2000 metais, pratarmėje pateiktoje darbų apžvalgoje nurodoma, kad užfiksuota 811 pozicijų: knygų, straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir populiariuose leidiniuose, konferencijų medžiaga bei straipsniai apie autorių. O jei pridėsime dar intensyvaus darbo ir visuomeninės veiklos dešimtmetį, susidarys antra tiek.

Džiaugiamės, kad biblioteka gali parodyti visus reikšmingiausius profesoriaus mokslo darbus, pradedant jo pasididžiavimu „Antropologijos istorijos bibliografija“, išleista bibliotekos pastangomis, habilituoto daktaro disertacijos „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“ abu tomus, daktaro disertacijos autoreferatą,  monografijas, vadovėlius, mokymo-metodines priemones, preprintus bei straipsnių kopijas iš mokslo recenzuojamų žurnalų (HOMO – Journal of Comparative Human Biology, Przegląd Antropologiczny ir kt. ), konferencijų medžiagą  ir svarbiausia – patį naujausią profesoriaus darbą „Rasės samprata istorinėje antropologijoje“, išspausdintą jau po profesoriaus mirties ir pristatytą į biblioteką parodos atidarymo dieną.

Profesoriui ne kartą teko dalyvauti atpažįstant žymių žmonių palaikus: Kristijono Donelaičio, palaimintojo vyskupo Jurgio Matulaičio, karalienės Barboros Radvilaitės, Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos, Estijos prezidento Konstantino Petso (už šį darbą profesoriui 2005 metais buvo įteiktas Estijos valstybinis penktojo laipsnio ordinas „Terra Mariana“ ).

Profesoriaus darbai – ne vien sausas mokslas. Juos įdomu skaityti ir mažiau nusimanantiems apie anatomiją ar antropologiją. Ypač įdomūs plačiajai visuomenei turėtų būti jo darbai lietuvių etnogenezės klausimais bei knyga „Tautos kilmė“ (parengta kartu su prof. Zigmu Zinkevičiumi ir Aleksiejum Luchtanu), išleista 2005 metais.

Negalėdami susitaikyti su mintimi, kad profesoriaus jau nėra, ekspoziciją stengėmės parengti taip, lyg kalbėtumėmės su profesoriumi apie jo gyvenimą, nuveiktus darbus ir ateities planus. Visos ekspozicijos skiriamosios dalys – tai profesoriaus mintys, išsakytos knygose, straipsniuose, laiškuose. Ekspozicija  atspindi pagrindinius gyvenimo ir veiklos momentus. Kaip sakė profesoriaus brolis Antanas, vaikystės ir jaunystės albumai kažkur „pasiklydo“ motulei (taip abu sūnūs visą laiką vadino savo mamą) kraustantis iš Marijampolės į Vilnių, tad ir nuotraukų iš to laikotarpio liko nedaug. Keletas nuotraukų iš mokyklos laikų, kuriose jau matome Gintauto Česnio polinkį į muziką, teatrą, vaidybą. Studijų laikų nuotraukos atspindi tikrą studentišką gyvenimą – studijas, užsiėmimus prozektoriume ir laboratorijose, laisvalaikį dainuojant ir muzikuojant universiteto dainų ir šokių ansamblyje bei laisvalaikiu studentų vakarėliuose.

Darbas universitete – tai ir dekano toga, ir paskaitos studentams, ir susitikimai su kurso draugais po kelių dešimčių metų, ir poilsio akimirkos su AHA (Anatomijos histologijos antropologijos) katedros kolektyvu – skrydis balionu, kurį pats profesorius pavadino neeiliniu įvykiu, kuris pasikartos tik po šimto metų, t. y. kai katedra švęs savo 333 metų jubiliejų. Tokios akimirkos leidžia pažvelgti į įvairiapusį nepaprasto žmogaus gyvenimą.

Pastaruosius dešimt metų profesorius daug laiko ir jėgų paskyrė savo svajonės įgyvendinimui – Vinco Kudirkos paminklo pastatymui Vilniuje. Ir kaip profesorius džiaugėsi, kad pagaliau paminklas buvo pastatytas ir atidengtas. Gaila, kad profesoriui neilgai teko džiaugtis sutvarkyta V. Kudirkos aikšte. Išliko tik keletas paskutinių nuotraukų, kuriose jis laimingas eina V. Kudirkos paminklo papėde, aptardamas naujus savo sumanymus – kaip  keliaus po Lietuvą dėkodamas visiems, prisidėjusiems prie šios idėjos įgyvendinimo.

Profesorių labai mėgo jo studentai. Negaliu nepaminėti studentės Lauros užrašo ant vienos nuotraukos „Vieni dėstytojai trumpam pasirodę ilgam nugrimzta užmarštin. Kiti, palietę sieloje subtiliausias stygas, nepamirštami. Mano atminty Jūs išliksite griežtu dekanu, keldavusiu ne baimę, o pagarbą. Didžiulį įspūdį paliko Jūsų asmenybės grožis, taurumas. Perteikėte ne tik anatomijos žinias, bet atiduodamas dalelę savęs, įskiepijote žmogiškumą ir įpūtėte ryžto ugnelę“. Gal todėl tiek daug gražių nuotraukų jaunų žmonių apsuptyje.

*   *   *

Renginyje kalbėjo bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė, G. Česnio studijų draugės gyd. Vida Domarkienė ir prof. Janina Tutkuvienė, Vilniaus universiteto mokslo muziejaus direktorius Ramūnas Kondrotas ir profesoriaus brolis Antanas Česnys.

Daug būtų galima rašyti apie profesoriaus veiklą ir darbus, bet geriausia yra ateiti, pasižiūrėti, pavartyti knygą, straipsnį.  Paroda veiks iki gegužės 31 dienos.

Profesoriaus brolis Antanas prašo visų kolegų, draugų, buvusių studentų, visų, kuriems teko bendrauti ir bendradarbiauti su profesoriumi Gintautu Česniu, prisidėti įamžinant jo atminimą – išleisti knygą, kurioje būtų surinkta jo likusio dešimtmečio bibliografija, pateikti įdomesni straipsniai, draugų ir artimųjų prisiminimai.

© 2010 „XXI amžius“