Mirė partizanas Juozas Armonaitis
|
Gegužės 15 dieną mirė partizanas Juozas Armonaitis-Triupas. Jis gimė 1923 m. birželio 2 d. Šakių aps., Jankų vls., Šilgalių km., darbščių valstiečių šeimoje. Baigęs Karčrūdės pradinę mokyklą, tarnavo pas ūkininkus, vokiečių okupacijos metais išvengė tarnybos jų kariuomenėje, o sugrįžus sovietinei okupacijai, slapstėsi nuo mobilizacijos į Raudonąją armiją. 1945 metais tapo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanu. 1946 m. kovo 26 d. dalyvavo Vierčiškės kautynėse, lapkričio 27 d. buvo sunkiai sužeistas, pateko į ligoninę, kur jam be narkozės amputavo koją paprastu pjūklu. 1947 m. sausio 28 d. buvo suimtas, o 1948 m. balandžio 8 d. nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjo Vladimiro kalėjime, tremties bausmę atliko Uchtoje. Išmoko siuvėjo amato. 1956 m. balandžio 24 d. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą. Čia daugiau kaip 20 metų dirbo siuvėju. 1995 metais išleido knygą Meskit dalgius, imkit kardus
1998 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu. 2008 metais apie jį sukurtas dokumentis filmas Nesulaužyti priesaikos (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, prodiuseris Jonas Cimbolaitis, operatorius Vaidotas Digimas). Partizano J. Armonaičio-Triupo filme parodyti išgyvenimai atskleidžia Lietuvos partizanų didvyrišką bei dramatišką gyvenimo istoriją.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs gabaus, nagingo kaimo muzikanto ir dainorėlio Juozo gyvenimas, jei ne siaubingi XX a. vidurio kataklizmai, išblaškę mūsų tautą po visą pasaulį. Likimas lėmė Juozui likti pavergtoje Tėvynėje ir su ginklu rankose kartu su tūkstančiais patriotų ir idealistų ginti Tėvynės garbę ir laisvę nuo pavergėjų smurto. Juozas savo krauju pašlakstė jam nepaprastai brangią ir šventą gimtąją žemę, pažino visų devynių pragaro ratų baisybes čekistų mėsmalėje ir praėjo bekraščio Sibiro erškėčiuotus golgotos kelius.
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2010 XXI amžius
|