Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Mums rašo
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Šumano deklaracijos dvasiniai apmąstymai Europos šiandienai

Mindaugas BUIKA

Robertas Šumanas, pakvietęs vienytis Europą

Bažnytinis jubiliejaus minėjimas

Bažnyčios atstovai gana aktyviai dalyvavo vadinamosios „Šumano deklaracijos“ paskelbimo 60-ųjų metinių minėjime. Šis dokumentas, tuometinio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto Šumano (1886–1963) paskelbtas 1950 metų gegužės 9 dieną, pakvietė į istorinių priešų – Prancūzijos ir Vokietijos – susitaikymą bei bendrą pramonės valdymo struktūrų sukūrimą. Iš esmės tai ženklino europinės integracijos proceso pradžią, todėl gegužės 9-oji minima kaip Europos diena, o Robertas Šumanas, kuris buvo išrinktas pirmuoju Europos parlamento pirmininku, tituluojamas Europos tėvu.

Pagrindinės jubiliejinės iškilmės vietos vyskupų iniciatyva surengtos Prancūzijos šiaurės rytų Verdeno ir Metco diecezijose, kuriose vyko didžiosios Prancūzijos ir Vokietijos kovos ir kur R. Šumanas gyveno bei buvo palaidotas. „Reikėjo turėti didžiąsias vizijas, reikėjo gebėti priimti tvirtus ir apgalvotus sprendimus, kurie nutiestų susitaikymo kelią po daugybės tragiškų konfliktų Europoje, – apie žymaus valstybininko R. Šumano nuopelnus gegužės 9 dieną Metco katedroje celebruotų šv. Mišių homilijoje kalbėjo Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Andre Ventrua. – Buvo būtina nutildyti ginklus ir sukurti naujas taikaus sambūvio formas“.

Prancūzijos episkopato vadovas pažymėjo, kad jubiliejinis minėjimas yra gera proga prisiminti bei geriau suprasti Roberto Šumano tvirtą krikščioniškąjį tikėjimą, kuris davė pagrindą jo didžiosioms politinėms nuostatoms. (Roberto Šumano beatifikacijos bylos tyrimas dieceziniame lygyje buvo užbaigtas dar 2004 metais ir perduotas tolesniam nagrinėjimui į Vatikano Šventųjų skelbimo kongregaciją.) Pasak kardinolo A. Ventrua, tokio tvirto tikėjimo reikia ir šių dienų Europos politikams, kad jie nepritrūktų toliaregiškumo, skatindami žemyno tautų sutarimą, bendradarbiavimą ir vieningumą. Krikščioniška politinė mintis ir veikimas gali padėti įveikti dalinius interesus siekiant bendrojo gėrio.

Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus Europos dienos jubiliejinių iškilmių dalyviams perdavęs Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas pabrėžė Šventojo Tėvo nuostatą, kad krikščioniškosios žemyno civilizacijos šaknys yra garantuotos Europos teisingumo ir vienybės šaltinis. Vengrijos primas savo kalboje pažymėjo, kad prasmingiausias Šumano deklaracijos jubiliejaus minėjimas yra „prisiminti praeitį, celebruoti dabartį ir ruoštis ateičiai“. Europos vieningumo išbandymai laukia ir ateityje, ypač dėl solidarumo su vargstančiais gyventojų sluoksniais ir tautomis poreikio, todėl  krikščioniškasis jubiliejinių šventimų aspektas atsiveriant dosniajai Dievo meilei ir išganymo vilčiai yra ypač svarbus.

Istorinis paveldas ir iššūkiai

Tokius krikščioniškojo broliškumo principus Roberto Šumano projekto drąsioje vizijoje, kurioje netrūko ir realizmo, savo kalboje įžvelgė ir Šventojo Sosto atstovas Europos Taryboje šveicaras vyskupas Aldas Džordanas. Jis pažymėjo, kad iškeldamas savąjį Europos integracijos planą R. Šumanas pirmiausia pabrėžė rūpinimąsi taika. Projektas taip pat rėmėsi didžiojo politiko intuicija, kad po Antrojo pasaulinio karo tragedijos (1939–1945) tiesiog būtina pasiekti realų solidarumą tarp Europos valstybių, gerbiant tautinę bei kultūrinę jų įvairovę. Vatikano diplomatas priminė, kad šia R. Šumano nuostata buvo vadovaujamasi ir dabartiniuose žemyno politikos iššūkiuose su Rytų ir Vakarų susijungimu po didžiųjų 1989 metų permainų, sprendžiant Balkanų (buvusios Jugoslavijos) situaciją. „Mūsų dar laukia naujieji iššūkiai, tokie kaip finansų krizė, terorizmas ir pagarba gamtinei aplinkai“, – nurodė vyskupas, primindamas svarbų Europos Sąjungos vaidmenį pasaulyje, ypač dėmesį Afrikai, kurios svarbą savo laiku akcentavo ir R. Šumanas.

Jubiliejinėse celebracijose dalyvavęs Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas prancūzas kardinolas Žanas Lui Toranas pažymėjo, kad Europa ir krikščionybė „dalijasi tuo pačiu likimu ir ta pačia misija“, todėl ir toliau reikia vadovautis bendromis krikščioniškomis vertybėmis, žinoma, atsižvelgiant į vis labiau ryškėjančią kultūrinę įvairovę bei dėl gausių musulmonų imigrantų iškylančius religinius skirtingumus. Vatikano kardinolas taip pat priminė prieš kelis mėnesius įsigaliojusią Lisabonos sutartį (kartais prilyginamą Europos Sąjungos konstitucijai), kurios  17-as straipsnis patvirtina europinių institucijų dialogo su Bažnyčiomis svarbą.

Politinės ir religinės bendruomenės „yra pašauktos bendradarbiauti ir veikti dėl visų piliečių bendrojo gėrio“, – sakė kardinolas Ž. Toranas. Jis pastebėjo, kad tame 17-ame straipsnyje nusakomi Europos Sąjungos ir bažnytinių struktūrų santykiai, taip pat pripažįstamas religijos svarbus įnašas žemyno vienybės kūrimui. Tikėjimas yra neatskiriamas europinio tapatumo bruožas, be kurio neįmanoma suvokti žmogiškojo orumo, solidarumo, laisvės ir atsakomybės vertybių. Tai yra bendras Europos kultūros ir civilizacijos paveldas.

Italijos katalikų žinių agentūros SIR pranešimuose apie Verdene ir Metce vykusį Šumano deklaracijos jubiliejinį minėjimą nurodoma, kad ten rinkosi žymūs mokslininkai bei politikai, kurie išsakė savo nuomones dėl praeities ir Europos Sąjungos  perspektyvų. Štai buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga, kuri dabar yra Apmąstymų dėl Europos ateities (ES sukurto) komiteto vicepirmininkė, kalbėjo apie kai kuriuos R. Šumano „vizijos“ aspektus, kurie svarbūs ir Senojo žemyno dabarčiai. Buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras (kurį laiką R. Šumanas taip pat ėjo Prancūzijos premjero, finansų ir teisingumo ministro pareigas) ypač akcentavo, kad ateityje, įveikiant Europos pasidalijimą, turėtų būti sujungti Vakarų ir Rytų regionai.

Tada, pačiame šaltojo karo įkarštyje, kai Latvija ir kitos Rytų Europos šalys buvo integruotos į Sovietų Sąjungos komunistinę imperiją ir nuo laisvojo pasaulio atskirtos geležine siena, tai buvo drąsios ir pranašiškos mintys. Šio uždavinio vėlesnė realizacija patvirtina R. Šumano projekto vertingumą, kurį reikia tęsti kuriant vieningą pilietinę visuomenę ir perkeliant žvilgsnį į likusį pasaulį. Iš tikrųjų Europos tėvo nuostatos dabartinės globalizacijos eigoje įgyja dar platesnę erdvę ir gali būti taikomos visų žemynų tautų solidarumo ir didesnės vienybės raiškai, nes dabartinė ekonomikos krizė yra aiški nuoroda į pasaulinio bendradarbiavimo svarbą. Buvusi Latvijos vadovė taip pat nurodė į įsivyravusį konsumerizmo ir materializmo kultą, kuris skatina iš naujo atrasti R. Šumano skelbtas „moralines ir dvasines vertybes, reikalingas solidžios demokratijos palaikymui“.

© 2010 „XXI amžius“