2010 m. rugsėjo 24 d.
Nr. 70
(1855)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Laikas ir žmonės

Leckavos paminklai

Albertas Ruginis

Paminklas Žemaičių krikšto ir Žalgirio
mūšio 600 metų jubiliejui

Mažytis  Leckavos miestelis,  įsikūręs Lietuvos ir Latvijos pasienyje, Ventos ir Vadaksties upių santakoje, kadaise garsėjęs Jokupinių ir Pranculių jomarkais, o nūnai atsidūręs galingų naftos perdirbimo gamyklos kaminų papėdėje,  buvo tylus ir apsnūdęs, iki jame nepasirodė Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kunigas rezidentas Antanas Jurgaitis.

Kunigas Antanas Jurgaitis gimė 1926 m. balandžio 28 d. Upynos kaime,  Šilalės rajone. Mokėsi Upynos bei  Skaudvilės mokyklose, Tauragės ir Šilalės gimnazijose, paskui Telšių kunigų seminarijoje ir  Kauno tarpdieciezinėje kunigų seminarijoje.


Tėviškės lobiai

Atgimsta naujam gyvenimui

Bronius VERTELKA

Restauruoti Pakruojo dvaro
centriniai rūmai

Įvažiavus į Žeimelį nuo Linkuvos, atsiveria  vienintelis Lietuvoje didžiosios ir mažosios karčemų kompleksas. Savo laiku Žeimelyje buvo 11 karčemų. Mažoji karčema priklauso Pakruojo rajono savivaldybei. Beveik prieš 20 metų pastatas buvo dalinai restauruotas (pakeistas stogas ir perdangos), tačiau tų laikų statybinės medžiagos pasirodė esančios nekokybiškos ir jo būklė vėl tapo avarinė. Teko imtis skubių priemonių padėčiai taisyti, kadangi dalį statinio užima Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, turintis 6,5 tūkstančio eksponatų. Pernai buvo atlikti svarbiausi darbai, kad muziejaus fondų nesunaikintų drėgmė ir šaltis. Muziejaus direktorius Pranas Razgus vylėsi turėti papildomų patalpų. Rekonstravus visą namą,  muziejui atsirastų dar trys salės.  Skirta lėšų  įrengti „Žiemgalos“ apšildymo sistemą. Didžioji karčema turi du savininkus ir yra tinkamai prižiūrima. Rajone yra apie 350 saugotinų objektų, net 17 vėjo malūnų, arba maždaug tredalis visų Lietuvos malūnų, įtrauktų į kultūros paveldo registrą. Restauruotas medinis Stačiūnų malūnas atiduotas vietos bendruomenės reikmėms. Iš kultūros paveldo objektų  svarbiausias – Pakruojo dvaras, į kurio restauravimą savivaldybė nepagailėjo investuoti ne vieną milijoną litų. Dvaras turi  34  pastatus – tai daugiausia akmeniniai ūkinės paskirties namai.  Pastatai pamažu prikeliami gyvenimui. Liko sutvarkyti tik pietinę ūkinę dalį.


Bendruomenėse

Bažnyčios šimtmečiui – Sakralinių skulptūrų parkas

Alvyra Grėbliūnienė

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
su Palaimintojo Jurgio
Matulaičio draugijos nariais

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28 – 30) Šiais Kristaus žodžiais Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia kvietė atvykti į jos 100 metų jubiliejų. Visi, kurie atėjo, buvo atgaivinti Gyvąja Duona iš Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio, vyskupo emerito Juozo Tunaičio ir kitų kunigų rankų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija