2010 m. rugsėjo 24 d.
Nr. 70
(1855)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nelikti nuošalėje

Kasdien mus pasiekia liūdnos ir net skausmingos žinios, tačiau nesigirdi jokių šviesesnių, viltį žadinančių pranešimų ir pavyzdžių. Kur dingo didinga Lietuvos istorija, tie laikai, kai Lietuva tęsėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros? Juk garbinga mūsų istorija turi aukštyn kelti tautos dvasią! Niekas nerodo žmonėms tragiškai didingų Laisvės kovų pavyzdžių ir nuostabaus pasiaukojimo. Lietuvos priešai Lietuvoje ir svetur stengiasi Laisvės kovas nutylėti arba suniekinti. Dar daug yra kolaborantų, kurie tarnauja įvairioms žvalgyboms ir už litą ar dolerį yra pasiryžę parduoti Lietuvą. Tad kodėl ir mūsų valdžia, ir jaunimą ugdančios institucijos, ir mūsų patriotai pasiduoda nutylėjimams, pamiršdami didvyrius, kurių aukos dėka iškovota nepriklausomybė? Turime netylėti, priešintis piktavalei užmarščiai.


Įvertinkime prof. Vytautą Landsbergį

Tradicinės IX šiauliečių sueigos, skirtos Laisvės dienai, dalyvių kreipimasis

Seimo pirmininkei Irenai Degutienei

Lietuva šiemet mini Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Mes, Šiaulių gyventojai, susirinkę Sukilėlių kalnelyje į tradicinę IX sueigą, skirtą Laisvės dienai, su pasididžiavimu konstatuojame, kad mus į laisvę išvedė profesoriaus Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, suvienijęs Tautą šiai kilniai misijai. Pagal tuo metu veikusius įstatymus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo Lietuvos Respublikos prezidentas. Šias garbingas pareigas ėjęs profesorius Vytautas Landsbergis Sąjūdžio parengtą išsilaisvinimo programą vykdė kompetetingai, nuosekliai ir atkakliai, vadovaudamasis demokratiniais principais sprendė svarbiausius vidaus ir užsienio politikos klausimus: paskelbė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą, jo pagrindu užmezgė valstybinius ryšius su kitų šalių vyriausybėmis, pasirašė palankią sutartį su Rusija, pasiekė, kad iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė armija, parengė tvirtus pamatus Lietuvai įstoti į NATO ir ES. Demokratiniame pasaulyje jis pripažintas to laikotarpio mūsų valstybės vadovu ir vadintas prezidentu,  tačiau priešiškos jėgos, ištikimai tarnavusios okupaciniam režimui, daugiausia  tie, kuriuos prof. V. Landsbergis savo ryžtu ir autoritetu Nepriklausomybės kovose apsaugojo nuo radikalų smurto,  nuolat menkino ir tebemenkina Sąjūdžio ir jo vadovo, valstybės vadovo veiklą, siekdamos prisiskirti sau didžiausius jo nuopelnus mūsų tautai ir valstybei.


Nejaučia, kad pučia tą pačią dūdą…

Vis laukiam, laukiam, kad Lietuvos jaunimas tartų svarų žodį politinėj veikloj, o jaunimo beveik negirdėti, nes jis išplaukęs į užsienį. Kodėl tokia milžiniška emigracija? Yra valstybių, kuriose gyvenimo lygis kur kas žemesnis, bet gyventojai neišsibėgioja po užsienius. Gal lietuviai kitose šalyse ieško teisybės ir laisvės? Mano nuomone, emigracijos priežastys – ne tik darbo ieškojimas, bet ir tai, kad lietuviai mažiau myli savo šalį. Lietuvoje vis dar nėra tikro pilietinio patriotinio auklėjimo, nes švietimą tebetvarko tokie patys žmonės, kaip prieš 30 ar 40 metų. Po savęs jie palieka panašiai išauklėtus mokinius...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija