|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Popiežius dėkojo už nuoširdų priėmimą
Vėlų sekmadienio vakarą (apie 22 val. Romos laiku) popiežiaus lėktuvas iš Birmingemo parskrido į Romos Kempino oro uostą, o dar po pusvalandžio Šventasis Tėvas jau buvo savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfo rūmuose. Išlydėti vizitą baigiančio popiežiaus į Birmingemo oro uostą atvyko Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Kameronas. Atsisveikinimo ceremonija užbaigia nepaprastas keturias dienas, sujudinusias visą mūsų šalį, sakė premjeras. Šio tikrai istorinio vizito metu Jūs, Šventasis Tėve, kalbėjote šešiems milijonams katalikų, bet jūsų žodžių klausėsi šešiasdešimties milijonų tauta ir milijonai žmonių visame pasaulyje. Jūs paskelbėte žinią, skirtą ne tik katalikams, bet mums visiems kiekvienam tikinčiam ir netikinčiam žmogui. Tai iššūkis mums visiems, kviečiamiems klausyti savo sąžinės balso, kalbėti ne tik apie savo teises, bet ir apie atsakomybę, ne apie tai, ką galime sau nuveikti, bet apie tai, ką galime padaryti kitiems. |
||
|
|
||
Kun. Gerhardas Hiršfelderis Rugsėjo 19 dieną Vokietijos Miunsterio katedroje Dievo tarnas kunigas Gerhardas Hiršfelderis buvo paskelbtas palaimintuoju. Liturgijai vadovavo ir popiežiui Benediktui XVI atstovavo Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris. Gerhardas Hiršfelderis gimė 1907 m. vasario 17 dieną Klodzko mieste, dabartinės Lenkijos teritorijoje. Jo motina nebuvo ištekėjusi už Hiršfelderio, todėl augo nepažinodamas savo tėvo. Gerhardas, baigęs licėjų Klodzke, išvyko į Vroclavą studijuoti teologijos. 1932 sausio 31 dieną gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas dirbti kapelionu netoli Klodzko, jam buvo pavesta rūpintis jaunimo pastoracija. Jaunas kunigas greitai perprato nacionalsocialistų propagandą ir stengėsi jaunimą atitraukti nuo fašistinių organizacijų. Savo pamoksluose jis drąsiai smerkė režimo smurtą ir dėl to 1941 rugpjūčio 1 dieną buvo suimtas. Kalėdamas Klodzko kalėjime, jis parašė apmąstymus apie kunigystę, santuoką ir šeimą. 1941 m. gruodžio 15 dieną kun. Gerhardas buvo išvežtas į Dachau konclagerį, čia 1942 rugpjūčio 1-ąją mirė. |
||
|
|
||
|
Kun. Vytenis Vaškelis
Graži pasakaitė ir tiek. Tokius žodžius galėtume ištarti, jei palyginimas apie turtuolį, atsidūrusį nesibaigiančiuose kentėjimuose, ir elgetą Lozorių, išaukštintą amžinojo Jeruzalės miesto aukštikalnėse, nebūtų paskelbtas paties Dievo Sūnaus, kuriam priklauso laikai ir visa, kas amžina. Mąstantys tikintieji supranta, kad jei nebūtų įvykęs Gelbėtojo Jėzaus atpirkimas, žmogaus egzistencija tebebūtų ne tik chaotiška, bet ir beprasmė. Nes jei po šio gyvenimo nėra kito, tada kiekvieno iš mūsų po mirties laukia apokalipsiška lemtis absoliutus sunaikinimas. Tuomet mus gali apvaldyti eretiška mintis: geriau gal nebūčiau gimęs... |
||
|
|
||
Mirė pirmasis indų dalitų arkivyskupas
Rugpjūčio 27 dieną nuo širdies smūgio mirė 68 metų Haiderabado arkivyskupas Joji Marampudi, pirmasis Indijos arkivyskupas dalitas. Ganytojo sveikata buvo silpna, ligoninėje jis gulėjo nuo birželio pradžios. Pagal jo paties paskutinę valią, gedulo Mišios už jį buvo aukotos rugpjūčio 30 dieną Vijayawada mieste, buvusioje jo katedroje. Joji Marampudi paskyrimas Haiderabado arkivyskupu buvo reikšmingas įvykis Indijos krikščionims. Nors Indijoje kastų sistema oficialiai yra panaikinta, tačiau socialiai ji neišnyko. Žemesniųjų kastų nariai lenkiasi aukštesnėms. Kai kurios profesijos, kai kurios darbo vietos neoficialiai rezervuotos aukštesniųjų kastų nariams. Tačiau net ir žemiausios kastos narys galėjo turėti daugiau lūkesčių už indus dalitus, kurie net nepatenka į kastų sistemą. Jų socialinis statusas yra žemesnis už pačios žemiausios kastos nario, tad dar ir šiandien tai nulemia visišką jų beteisiškumą. Aukštesnės kastos narys, sumušęs ar net nužudęs dalitą, anksčiau išvengdavo atsakomybės. Dalitai aukštesniųjų kastų nariams yra nešvarūs. Po jų apsilankymo namuose ar prisilietimo prie jų reikėdavo daryti apsivalymo apeigas. Dėl to dalitai buvo vadinami neliečiamaisiais. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |