| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šešiasdešimt kunigystės metų Romas BACEVIČIUS
Šiandien, rugsėjo 24 dieną, sukanka 60 metų, kai vyskupas Kazimieras Paltarokas kunigais įšventino trylika Kauno kunigų seminarijos klierikų. Kunigystės 60-mečio sulaukė penki iš jų: kan. Pranas Liutvinas, kunigai Juozas Gunta, Kazimieras Lapinskas, Antanas Jurgaitis ir Jonas Survila. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 19-ąją, du kunigai bendrakursiai kan. Pranas Liutvinas ir kun. Jonas Survila savo tarnystės Dievui ir žmonėms 60-metį minėjo Kaune, Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje, kur tuo pačiu metu vyko ir tituliniai atlaidai. Šventėje dalyvavo vyskupai Juozas Žemaitis MIC ir Arūnas Poniškaitis, mons. Alfonsas Svarinskas, kan. Vytautas Vaičiūnas, kunigai Viktoras Brusokas, Gediminas Bulevičius, Juozas Fakėjavas, Virginijus Gražulevičius, Vytautas Užkuraitis ir Kęstutis Vosylius. Šventė prasidėjo eucharistine procesija aplink bažnyčią. Paskui abu vyskupai ir kan. P. Liutvinas aukojo šv. Mišias, koncelebravo svečiai kunigai. Koncelebracijai vadovavęs Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC šv. Mišiose pasakė pamokslą, kuriame kalbėjo apie Švč. Mergelę Mariją ir 35-erius metus šioje parapijoje dirbantį kan. P. Liutviną. Marijos vardas amžinai bus pats švenčiausias ir brangiausias po Jėzaus vardo, sakė vysk. J. Žemaitis MIC. Marija buvo išaukštinta dėl jos šventos motinystės. Ji Dievo išrinkta tapti Dievo sūnaus, žmonijos Atpirkėjo, motina. Pasak vyskupo Švč. Mergele Marija išaukštinta kiekviena motinystė. Deja, sovietmečiu dažnai girdėdavom šlykščiausius triaukščius rusiškus keiksmus, baisiai įžeidžiančius kiekvienos motinos garbę. Nors tie laikai jau praėję, bet ar motinystė mūsų tėvynėje jau prideramai gerbiama, klausė vyskupas. Pasak jo, daugelyje šeimų lemta gimti tik vienam ar dviem vaikučiams, daug kūdikių nužudoma, daug šeimų išyra. O tai skaudi tragedija ir vaikams, ir sutuoktiniams. Prašykime, kad Švč. Mergelė Marija atgaivintų mūsų tikėjimą ir dorą Lietuvoje, sakė vysk. J. Žemaitis MIC. Jis priminė, kad kunigystės 60-metį švenčiantys jubiliatai gimė ir augo gausiose šeimose: kan. P. Liutvinas šešių brolių, kun. J. Survila septynių vaikų. Taigi iš daugiavaikių šeimų dažniau galima tikėtis pašaukimų į kunigystę. Vyskupas sakė, kad buvusį Aukštosios Panemunės parapijos kleboną kan. P. Liutviną pažįsta daugiau negu 70 metų, o jų pažintis prasidėjo abiem mokantis Šakių Žiburio gimnazijoje. Vyskupas sakė dar iš vaikystės menantis, kad P. Liutvinas buvo gabus, darbštus, drausmingas, tvarkingas, visada gaudavęs gerus pažymius. Abu jubiliatai iš tėvelių gavo pagrindą tolimesniam gyvenimui ir sprendimui siekti kunigystės. O studijuoti seminarijoje teko neramiais laikais. Čia dažnai persekiojo saugumiečiai, ragino tapti agentais, grėsė tardymai, trėmimai, bet jubiliatai nesusigundė jų pažadais. Vysk. J. Žemaitis MIC prisiminė, kaip tuometinis Kunigų seminarijoje filosofiją dėstęs prel. prof. Pranas Kuraitis ne vienam klierikui yra pasakęs: Jei nesupranti filosofijos, pasiklausk Liutvino jis tau paaiškins. Jo bendrakursis vyskupas Antanas Vaičius atsiminimuose rašo, kad baigiamuosius egzaminus geriausiai išlaikė Pranas Liutvinas. Pirmuosius metus kun. P. Liutvinas dirbo vikaru Kalvarijoje, paskui Barzdų klebonu. Vis dėlto reikšmingiausi buvo 19541960 metai, kai teko darbuotis Daukšių klebonu. Bažnyčia per karą buvo apgriuvusi, ją teko remontuoti. Iš pradžių net sniegą nusikasti reikėjo norint šv. Mišias aukoti. Kunigas Daukšiuose subūrė bendruomenę, kuri padėjo atlikti daug darbų. Net ir būdamas labai užimtas, klebonas studijavo teologiją, gavo licenciato laipsnį ir tapo kanauninku, gavo paskyrimą į Kauno kunigų seminariją dėstyti moralinės teologijos, tapo prefektu. Klierikai jį pamėgo už draugiškumą ir linksmumą. Kan. P. Liutvinas nesutiko bendradarbiauti su saugumiečiais, todėl po metų buvo pašalintas iš seminarijos ir vėl išvytas į provinciją tapo Griškabūdžio parapijos klebonu. Ten trylika metų rūpinosi tikinčiųjų sielovada ir tvarkė bažnyčią, kuriai suteiktas architektūros paminklo statusas. Bažnyčiai restauruoti kanauninkas pasitelkė žymiausius specialistus. 1975 m. birželio 10 dieną kan. P. Liutvinas buvo paskirtas Aukštosios Panemunės klebonu, čia darbuojasi iki šiol, o klebono pareigas 2002 metais perdavė kun. Deimantui Brogiui. Naujasis klebonas sako, kad jubiliatas išliko uolus ir nepralenkiamas sielovados darbuose jis pirmas rytais ateina į klausyklą ir atlieka viską, kas pavesta, niekada nesiskundžia, kad sunku. Žinau, kad jis kunigu tapo ne todėl, kad turėtų patogų, viskuo aprūpintą gyvenimą, kad būtų žmonių giriamas. Jis tapo kunigu tam, kad išpildytų Dievo valią, taptų klusnus įrankis Dievo rankose, kad klaidinamiems mūsų Tėvynės žmonėms rodytų tikrąją gyvenimo prasmę, o suklydusiems padėtų pakilti, apie kunigystės 60-metį švenčiantį kan. P. Liutviną sakė vysk. J. Žemaitis MIC. Už tai, kad ištikimai skelbė Kristaus tiesą, ją liudijo savo gyvenimu, kanauninkas užsitarnavo visų parapijiečių pagarbą ir meilę. Jis net ir naktį skubėdavo padėti pagalbos prašantiems žmonėms (apie vieną tokį atvejį pasakojama 8 p.).Vyskupas taip pat pabrėžė, kad kanauninkas visada dosniai rėmė visus pagalbos reikalingus. Beje, kan. P. Liutvinui pasiūlius, 1995 metais buvo baigta statyti Viršužiglio Šv. Onos koplyčia. Kan. P. Liutvinas po šv. Mišių buvo pagerbtas gražiausiomis giesmėmis, jam sudainuota Ilgiausių metų! Paskui kanauninką sveikino Rokų parapijos atstovai ir klebonas kun. V. Gražulevičius, Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė ir Kazimieras Kuzminskas, parapijos moterų katalikių, bažnyčios choro, Panemunės senelių namų atstovai. 35-erius metus šioje parapijoje dirbantis kan. P. Liutvinas dėkodamas visiems sakė, kad praeitis nebuvusi labai sunki. Ir sunkiomis akimirkomis pavykdavo rasti išeitį, susikalbėti ir su kagėbistais, ir su ateistais. Kanauninkas prisiminė atvejį, kaip teko gelbėti gyvybę atėjusiam išpažinties nusprendusiam nusižudyti vaistų prisigėrusiam jaunam žmogui. Sugirdęs jam daug vandens, kad išsiplautų skrandis, paprašiau, kad jis kitą dieną ateitų išpažinties kartu su žmona, sakė kanauninkas, norėjęs ne tik vaikams išsaugoti tėvą, žmonai vyrą, bet ir abu sutaikyti. Vėliau vykusiame pagerbime iš Daukšių parapijos kilęs kun. Viktoras Brusokas prisiminė pažintį su buvusiu parapijos klebonu. Vos spėjęs susipažinti su kun. P.Liutvinu, Viktoras netrukus išėjo į sovietinę kariuomenę. Grįžęs iš tarnybos rado jau suremontuotą bažnyčią. Gimtosios parapijos klebono pavyzdys paskatino ir Viktorą siekti kunigystės. Vilkaviškietis Stanislovas Eugenijus Poniškaitis prisiminė, kaip Griškabūdžio bažnyčioje krikštijo sūnų Arūną. Tada klebonas kan. P. Liutvinas vylėsi, kad vaikas taps kunigu. Ir jo viltis išsipildė Arūnas Poniškaitis tapo ne tik kunigu, bet ir vyskupu. Kalbėjo ir kitas kan. P. Liutvino Griškabūdžio bažnyčioje pakrikštytas Garliavos klebonas kun. K. Vosylius. Apie tai, kaip savo kelią į kunigystę pradėjo tarnaudami šv. Mišiose, Aukštosios Panemunės bažnyčioje, pasakojo Balbieriškio klebonas kun. Remigijus Veprauskas, Bagotosios klebonas kun. J. Fakėjavas. Kan. P. Liutvino bičiulis kun. V. Užkuraitis, kurį kanauninkas vadina švogeriu, nes jo brolis vedė Vytauto seserį ir gyveno jo tėviškėje, irgi turėjo ką papasakoti. Kun. V. Užkuraitis Daukšių bažnyčioje turėjo Primicijas, o vėliau pakeitė kanauninką Griškabūdžio klebono pareigose. Kartą, kai kun. V. Užkuraitis kan. P. Liutvinui pasiguodė, kad neranda zakristijono, pastarasis prisiminė, kad į Aukštosios Panemunės bažnyčią iš sovietų kariuomenės dalinio ateidavo Janas Gaveckis, kilęs iš Baltarusijos. Jis svajojo apie kunigystę, tačiau nemokėdamas lietuviškai nesiryžo stoti į seminariją. Kan. P. Liutvinas nuvyko į Gardiną ir pasiūlė Janui važiuoti į Griškabūdį zakristijonauti išmoks lietuviškai ir galės stoti į seminariją. Taip ir atsitiko 1990 metais J. Gaveckis buvo įšventintas kunigu. Beje, iš parapijų, kuriose klebonavo kan. P. Liutvinas, kunigais tapo net septyni vyrai. Kunigystės 60-metis reta šventė. Pažvelgus atgal į praeitį, pamatytume labai draugišką ir visą laiką bendravusį Kauno kunigų seminarijos trylikos kunigų kursą. 1950 m. rugsėjo 24 dieną kunigais įšventinti Bronislovas Burneikis, Albinas Dumbliauskas, Juozas Gunta, Ignas Jankauskas, Antanas Jurgaitis, Kazimieras Lapinskas, Leonas Lešinskas, Pranas Liutvinas, Jonas Rudzinskas, Pranciškus Ružė, Jonas Survila, Antanas Vaičius ir Pranas Venckus, minėdami šventimų dieną, dažnai susitikdavo. Kunigystės 25-metį ir 50-metį jie irgi šventė Aukštojoje Panemunėje. Tada ir bendrakursių buvo daugiau. Per tuos metus keli jau iškeliavo pas Viešpatį. O bene įsimintiniausias kurso draugų susitikimas įvyko 1984 metais Karagandoje (Kazachstanas), kur klebonavo jų bendrakursis kun. A. Dumbliauskas.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |