Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

M. K. Čiurlionis ir kultūros erdvė

Jonas Kačerauskas

Prieš penketą metų LR Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, balandžio 15-ąją paskelbdamas Pasaulio kultūros diena, kuri kasmet pažymima įvairiais renginiais: konferencijomis, medelių sodinimu, vaikų piešinių konkursais ir kt. Šiemet ši diena pažymėta LR Seime: iškelta Taikos vėliava Nepriklausomybės aikštėje, III rūmų fojė surengta fotografijų ir dokumentų paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui, įvyko tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir kultūros erdvė“ (perskaityta 10 pranešimų). Konferenciją pasveikino Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, iš Suomijos atvykusi Baltijos miestų sąjungos Kultūros komiteto valdybos pirmininkė Tarja Hautamaki, Nepaprastasis ir įgaliotasis Indijos Respublikos ambasadorius Deepak Vohra, Seimo narys Julius Dautartas.

Kultūra

Tėvynė jam buvo svarbiausia

Jonas Kačerauskas

 Kovo viduryje paminėtos profesoriaus, originalios kraštovaizdžio ekologijos mokyklos kūrėjo, politikos ir visuomenės veikėjo Kazio Ėringio (1921–2006) 90-osios gimimo metinės. Balandžio 18 dieną Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje buvo atidaryta paroda. Atidaryme kalbėjo bibliotekos darbuotojai, buvę bendradarbiai, prof. Ona Voverienė, profesoriaus žmona prof. Elena Moncevičiūtė-Ėringienė, dukra gyd. Vaiva Ėringytė ir kt. Stenduose atsispindėjo įvairių laikotarpių fotografijos, knygos, straipsniai, rankraščiai...

Naujienų vaivorykštė

Tarsi fatališkas atsitiktinumas

Angelės Lileikytės parodoje „Ieškojimai“ Antakalnio bibliotekoje apsilankius

Laimutė Vasiliauskaitė

Angelės (dešinėje) ištapyta šilko skarele gėrisi Antakalnio bibliotekos lankytojos

Baigiantis Nacionalinei bibliotekų savaitei Antakalnio bibliotekoje buvo surengta Angelės Lileikytės paroda. Menininkė – profesionali bibliotekininkė, dirbanti Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės bibliotekoje.

Antakalnio bibliotekininkės mėgsta pristatyti kolegių meną: prieš tai buvo bibliotekininkės Svetlanos siuvinėti gobelenai, o Angelę pasikvietė pamačiusios per televiziją parodytą reportažą apie jos darbų parodą Medicinos bibliotekoje. Ši paroda Angelei jau trečioji.

Skaitykla

Lyrizmo kupinos eilės

Albina KAVALIAUSKIENĖ

Genė Sereikienė Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje sakralinės poezijos renginyje

„Būki arti“ – taip vadinasi ketvirtoji kėdainietės poetės Genės Sereikienės  knyga. Joje spausdinamos lyrizmo kupinos eilės apie tikėjimą ir meilę, paguodą ir viltį. Poetės sakralūs kalbėjimai tarsi užkoduoja žmogaus būtį žemiškoj kelionėj, jo brandoje, dvasios polėkiuose, meilėje. „Nuostabiausia gyvenime – žodžių, širdies malda, kuri veržiasi iš dvasios buveinės, – sako ji. – Privalome ugdyti valią. Valia tarsi jausmas ir logika, padedantys suvokti Jėzaus žodžių reikšmę ir prasmę“. „Kas palieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių: nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“, – šie Jėzaus žodžiai augo ir kerojo Valerijos dvasioje, skleidėsi mokytojos talentu, poetės žodžiu, dukters, motinos Meile, ieškant savosios būties esmės.

Atmintis

Lietuvių tautos žadintoja

Liudvikos Didžiulienės-Žmonos 155-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Liudvika Didžiulienė - Žmona

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai lietuvių tauta kentė svetimųjų priespaudą, kai kova dėl tautinės kultūros, gimtosios kalbos išsaugojimo pareikalavo daug jėgų, pasišventimo, nuo vyrų, dalyvavusių lietuvių tautiniame judėjime, neatsiliko ir moterys. Vienos jų tapo knygnešių talkininkėmis, kitos – slaptų lietuviškų kaimo mokyklų mokytojomis, o labiau prasilavinusios ėmėsi plunksnos, pradėjo bendradarbiauti draudžiamojoje lietuviškoje spaudoje, kūrė grožinės literatūros kūrinius. Prie pastarųjų priskiriama ir knygnešių talkininkė, pirmoji lietuvių literatūros istorijoje moteris beletristė, viena iš lietuvių tautos žadintojų Liudvika Didžiulienė-Žmona, nuo kurios gimimo gegužės 3 dieną sukanka 155 metai.