Kultūros zona

2011 metai

Atmintis

Bebaimis partizanų vadas mirtį pasirinko tėvynėje

Minint Juozo Lukšos žūties 60-metį

Juozas Lukša

Prieš 60 metų, 1951 m. rugsėjo 4-ąją, žuvo kovotojas už nepriklausomą Lietuvą, vienas ryškiausių partizaninio pasipriešinimo vadų Juozas Lukša. Jis gimė 1921 m. Juodbūdžio k., Šilavoto parapijoje, Marijampolės apskr., tad šiemet jam būtų sukakę 90 metų. Antisovietiniame pogrindyje veikęs įvairiais slapyvardžiais – Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Arminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas (pastaruoju slapyvardžiu pasirašė kaip Vakaruose parašytos knygos „Partizanai“ autorius), – tik po žūties Vakaruose, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir savo tėvynėje tapo žinomas tikrąja pavarde – Juozas Lukša.

Naujienų vaivorykštė

„Nematomas frontas“. Kas tai?

Zigmas Tamakauskas,

Lietuvos laisvės kovų dalyvis

Kauno miesto mero pavaduotojo Stanislovo Buškevičiaus rūpesčiu praėjusį sekmadienį pagaliau atsivėrė tarpukaryje  įrengto moderniausio „Romuvos“ kino teatro durys. Atsivėrė miesto visuomenei parodyti dokumentinį filmą „Nematomas frontas“.  Teatro salė, turinti 500 žiūrovams skirtų sėdimų vietų, negalėjo patenkinti visų norinčių pamatyti  šį istorinį filmą. Tie, kuriems neužteko sėdimų vietų, stovėjo salės pakraščiuose.

Paveldas

Malūnas laukia remonto

Bronius VERTELKA

Sodeliškių malūnas

Akmens mūro, nupjauto kūgio formos, keturių aukštų, Sodeliškių malūnas pastatytas 1901 metais. Jo statyba rūpinosi ir pirmuoju malūnininku buvo Ignas Miškinis. Po karo malūnas nacionalizuotas. Apie 1958 metus jis pertvarkytas į varomą elektra. Sodeliškių vėjo malūnas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Dabartinė malūno savininkė Danutė Janionienė savo senelį prisimena miglotai. Jai buvo keli metukai, kai jį išvežė į Sibirą, kur ir mirė. Tokios lemties nesitikėjo, nes jis niekam blogo nebuvo padaręs. Tai buvo darbštus žmogus, savo malūnui lėšų prasimanęs dirbdamas pas kitą malūnininką. Sodeliškių malūnas sodiečių buvo giriamas, norėdami susimalti užsirašydavo į eilę.

Naujienų vaivorykštė

Kitokie baubliai

Bronius VERTELKA

Bijotų seniūnas Steponas Jasaitis

Mažytį Žemaitijos žemės lopinėlį – Bijotus – išgarsino Dionizo Poškos baubliai – pirmasis kraštotyros muziejus Lietuvoje. Kitais metais jam sukaks 200 metų.

Bėgant laikui, storų ąžuolų kamienų nuopjovos pamažu prarado savo pirmykštį grožį ir patrauklumą. Įpūsti šviežios gyvybės jiems sugebėjo restauratoriai užkonservuodami. Mediniai gaubtai pakeisti variniais, nuo bet kokių pavojų saugo storo stiklo sienos. Šitaip saugomi muziejaus eksponatai lankytojus džiugins dar daugelį metų .

Paveldas

Senamiestis keičia savo veidą

Vytautas BAGDONAS

Ateinančių metų vasarą turėtų būti baigti Anykščių senamiesčio rekonstrukcijos darbai. Šio projekto bendra vertė – 780 tūkst. Lt. Iš šios sumos 663 tūkst. Lt gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar 117 tūkst. Lt  skirta iš rajono savivaldybės biudžeto. Darbus atlieka konkursą laimėjusi AB „Utenos melioracija“.

Urbanistinio paminklo – Anykščių senamiesčio – sutvarkymas buvo numatytas Anykščių rajono strateginiame plane.  Kartu su  kitų šalies vietovių seniausiais ir labiausiai išsiskiriančiais senamiesčiais Anykščių senamiestis dar 1972 metais buvo įtrauktas į urbanistikos paminklų sąrašus dėl savito, unikalaus miesto vaizdo, darnaus gamtinio kraštovaizdžio ir statybinės žmonių veiklos santykio, taip pat dėl unikalios, ilgą istorinę miesto raidą  išsaugojusios planinės struktūros, dėl išlikusių savitų senojo miesto fragmentų, vidaus erdvių, senųjų statinių. Į Kultūros vertybių registrą įrašytos Anykščių miesto istorinės dalies teritorijos tvarkymo techninis projektas buvo parengtas dar 2008-aisiais, o pakoreguotas-2010-aisiais. Investicinis projektas „Kultūros paveldo objekto – Anykščių miesto istorinės dalies –  rekonstrukcija, pritaikant turizmo poreikiams“ pradėtas vykdyti šių metų vasarą. Ir jau nemažai pasistūmėta į priekį. Atliekant senamiesčio rekonstrukcijos darbus, bus sutvarkytas S. Daukanto gatvės skveras prie Teismo pastato. Ten bus įrengta poilsio, automobilių stovėjimo aikštelės, gėlynas, fontanas. Bus rekonstruota ir Sinagogos aikštė prie Anykščių rajono apylinkės prokuratūros pastato. Čia atsiras poilsio aikštelė su suoliukais,  automobilių stovėjimo vietos, papuoš aplinką mažosios architektūros elementai. Prie Šaltupio upelio bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė su žaidimų įranga. Ties A. Baranausko aikštės ir Šaltupio gatvės sankryža atsiras dviratininkų poilsio aikštelė su dviračių pastatymo vietomis, nedidelis parkelis.

Laikas ir žmonės

Apdovanotas įvairiais talentais

Bronius VERTELKA

80-metis Vytautas Malčius

Birželio 14-ąją maestro Vytautas Malčius šventė 80-metį. Palikęs butą daugiaaukštyje ir persikraustęs į tėvų namus Pušaloto gatvėje Vytautas tik prispirtas būtinybės važiuoja autobusu ir sveikata nesiskundžia. Vasaroja žmonos tėviškėje Utenos rajone, žvejoja Antalieptės mariose. Anksčiau stalo tenisą žaidė net su garsiuoju Viliumi Variakoju, o jų komandinė trijulė buvo miesto čempionė. V. Malčius buvo Švenčionėlių rajono šachmatų čempionas, gerai žaidė šaškėmis, futbolą. Daugelį metų dirbo su „Ekrano“ gamyklos ansamblio kapela. Surinko mėgusius muzikuoti įmonės darbuotojus, atsivedė savo mokinių muzikantų. Kapela akomponuodavo chorams, šokiams ir važinėdavo po pasaulį. Dar sovietiniais laikais koncertavo Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Kuboje, Irake, Vengrijoje, Rumunijoje. „Ekrane“ daug metų dirbo Vytauto žmona Vilūnė , dainavusi ansamblyje. Tuo metu „Ekrano“ ansamblis populiarumu prilygo ansambliui „Lietuva“.

Laikas ir žmonės

Prie vaikystės akmenų

Alvyra Grėbliūnienė

Vaikystės dienų atspindžiai: šeštokietės: Vida Juknelytė-Kančienė ir Dalia Milukaitė-Buragienė (dešinėje) Autorės nuotraukos

Poetė Dalia Milukaitė-Buragienė šeštokiečius nudžiugino nauja knyga „Tėviškės akmenėliai“, skirta vaikams. Iš viso autorė išleido jau daugiau kaip 20 (vaikams – ketvirtoji knygų). Visų jų puslapius poetė pirmiausia atverčia gimtinėje – Šeštokuose. Autorės tikslas – paminėti mielą tėviškę. Taip ir knygos pavadintos: „Medžių abėcėlė“, „Lietuvos uogelės ABC...“, „H. K. Anderseno pasakų herojai“. Knygelės pristatymu Šeštokų kultūros namų salėje buvo paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šis susitikimas su gimtinės atžalynu ir visais šeštokiečiais poetei brangus dar ir dėl to, kad minimos jos senelio brolio kun. Antano Miluko 140- osios gimimo metinės. Ta proga birželio 24 dieną Šeštokų bažnyčioje aukotos šv. Mišios, susirinko plati, prasmingai tęsianti kunigo pradėtus darbus Milukų giminė.

Laikas ir žmonės

Su gimtuoju kraštu

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Tautvilis Uža

Prisiminimai ir noras juos išsaugoti būdinga kiekvienam žmogui. Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose.

Skaitykla

„Ar žmogus tikrai iš molio?“

Tėvo Antano Saulaičio atsakymų ir Gabrielės Gailiūtės klausimų knygos pristatymas Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčioje

Vytenis Rožukas,

Laimutė Vasiliauskaitė

Kun. Antanas Saulaitis SJ pasirašinėja savo naują knygą „Ar žmogus tikrai iš molio?“ Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčioje

Dar prieš renginį nutįso gana ilga eilė norinčių kun.
A. Saulaičio autografo. Susirinko daug jo gerbėjų, kurie pateikė nemažai įdomių klausimų. Vakaro metu buvo rodomos spalvotos fotografijos. Svarbesnius atsakymus į klausimus siūlome skaitytojų dėmesiui.