Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Apie sienų tapybą

Bronius VERTELKA

Dailės galerijoje dr. Dalia Klajumienė (kairėje) ir dr. Skirmantė Smilingytė- Žeimienė, už jų – dailininkas restauratorius Gintaras Palemonas Janonis

Rugsėjo 15-ąją Dailės galerijoje vyko konferencija „Panevėžio apskrities sieninė tapyba“ – vienas iš  Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginių, rengiamų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kartu su rajonų ir miestų savivaldybėmis.

Konferencijos dalyviai atidžiai išklausė dr. Dalios Klajumienės pranešimą „Sienų tapyba Lietuvoje nuo XV a. iki XX a. pr.“. Tai buvo ne skaitomas iš popieriaus, o gyvas pasakojimas. Lietuvos statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo pat viduramžių. Restauruojant  senosios architektūros kompleksus vienoje sienoje, skliaute ar lubose randami keli (kartais net 7–8) skirtingų stilistinių laikotarpių  tapybos sluoksniai. Klasicizmo epochoje labiausiai vertinta balta sienų spalva, todėl daugelio pastatų senosios freskos buvo nubaltintos, o naujos tapytos retai.

Naujienų vaivorykštė

Pokalbiai su Dievu, žmonėmis, gamta

Benjaminas ŽULYS

Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto galerijos „Pelėdų kalnas“ kamerinėje salėje buvo atidaryta dailininko Raimundo Mikšio tapybos darbų paroda. Čia susirinkę kolegijos darbuotojai, studentai paminėjo gerai žinomą asmenybę, deja, anksti į amžinybę išėjusį, bet spėjusį palikti nemažai unikalių darbų menininką. Fakulteto dekanė Sigita Saulėnienė, galerijos vadovas Arvydas Martinaitis bei kiti kolegos kalbėjo apie neeilinę asmenybę, padovanojusią visuomenei daug šviesių akimirkų. Vilniaus dailės institute (VDI) jis įgijo keramiko specialybę, tačiau išgarsėjo ne kaip keramikas, o kaip savito stiliaus, balansuojančio tarp ekspresyvaus ir realistinio vaizdavimo, tapytojas.

Naujienų vaivorykštė

Idėjų ir amato dialogas

Laimutė Vasiliauskaitė

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Tekstilės katedros magistrantai, skirtingo braižo menininkai Indrė Biekšaitė ir Mantas Televičius VDA Tekstilės galerijoje-dirbtuvėje „Artifex“ surengė bendrą parodą pavadinimu „ADUKTAS“. Anot jų, taip vadinamas cheminis junginys iš laisvai susijungusių dviejų molekulių, kurios lengvai skyla į tas pačias molekules. Abu labai darbštūs, tačiau tekstilę supranta visiškai skirtingai. Neapibrėžtą laiko tėkmę, vidinius išgyvenimus tradicine tekstile išreiškianti Indrė Biekšaitė ir virtualų gyvenimą, jo realybę/ne realybę, žmonių bendravimą analizuojantis Mantas Televičius: „O kas tu?“ Toks sakinys natūraliai išnyra užmezgus pokalbį internete. Nelauktas „labas“, ir tu nejučiomis pradedi megzti žmogaus atvaizdą iš byrančių eilutėse raidžių. Nesunku suklysti, tavo suregztas žmogus realybėje bus visai kitoks nei tu jį sumezgei iš daugybės sakinių, čia kiekvienas žodis konstruoja jį (ją), o realybė – riba, už kurios kartais tenka „išardyti“ sukurtą „tikrovę“. Galerijos pavadinimas „Artifex“ išvertus iš lotynų kalbos reiškia ir menininką, ir idėjų generatorių, ir sumanytoją, ir savo amato asą. Taigi galerija bando reabilituoti amato svarbą šiuolaikinėje meninėje kūryboje. Kūrinio idėja čia niekados nenustumia į antrąjį planą profesionalumo. Galerija atlieka ir tekstilės informacinio centro funkciją. Čia visada galima gauti naujausią informaciją apie tekstilės parodas, renginius, rezidencines programas.

Skaitykla

Paskutinis pasimatymas

Marija Macijauskienė

Aldona Pempienė 2011 m. gegužės 16-ąją

Rašyti apie knygą, skirtą žymiausiam šrifto meistrui Gediminui Pempei (1921–2008), išskirtinę visomis prasmėmis, būtų per daug drąsu. Todėl čia – ne recenzija, bet tik pasakojimas, prisiminimas su Vidos Mažrimienės, dailininko šeimos ar paties Gedimino Pempės intarpais. Knyga „Nulla dies sine linea. Gediminas Pempė“ sudaryta, sukomponuota taip tobulai ir su nemeluota meile bei pagarba, kad atsveria dailininko G. Pempės vertę ir vietą mūsų kultūros istorijoje. Knygos sudarytoja ir tekstų autorė (išskyrus atsiminimus) –  menotyrininkė Vida Mažrimienė. Jai talkino visas pulkas žmonių. Tačiau daugiausia knygos pasirodymu rūpinosi šeima: vaikai – architektas Kęstutis Pempė ir inžinierė Margarita Pempytė-Šimkienė, – o labiausiai tos knygos gimimo ir pasirodymo laukė žmona Aldona Leonavičiūtė-Pempienė.

Atmintis

Kauniečiai prisiminė Julių Viktorą Kaupą

Greta Juškaitytė,

Kauno „Aušros“ gimnazijos 3 gimn. klasės mokinė

 Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko išeivių rašytojo, literatūros kritiko bei medicinos daktaro Juliaus Viktoro Kaupo (1920–1964)  atminimo vakaras. Jame dalyvavo rašytojo žmona Dalia Galaunytė-Kaupienė-Augūnienė, sūnus Algis su žmona Ann, literatūrologė dr. Laimutė Adomavičienė ir Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė. Vėliau Lėlių teatro aktoriai vaidino spektaklį pagal rašytojo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“. Buvo nepaprastas vakaras, prisimenant vieną svarbiausių lietuvių išeivijos rašytojų.