|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Petras Bielskis
Skelbiama, kad didžiųjų prievartų metais buvo išžudyta beveik milijonas Lietuvos gyventojų. Kiti sako, kad daugiau. Kas dabar besurankios, kas suskaičiuos. Žiūrėk, tai vienur ekskavatoriaus kaušas išridena žmogaus kaukuolę, tai kitur atkasa kaulelius. Tas abstraktus žuvusiųjų skaičius nieko nepasako. Turi būti dar kažkoks kitas matas, kitas dydis ir reikšmės. |
||
|
|
||
Žolinės šventės proga rugpjūčio 15-ąją Kaune, prie Kovo 11 g. namo Nr. 43, kuriame gyvena Albinas ir Onutė Staugaičiai, susirinko daug aplinkinių namų gyventojų ir iš kitur suėjusių svečių. Tai jau 17-asis toks susitikimas, vykstantis per Žolinę. Tokiems renginiams pradžią davė 1996 metų Žolinė, kai Albinas Staugaitis čia, priešais šį namą, didelę erdvę tarp kelių daugiabučių namų užimančiame kieme, pastatė meninį medžio kryžių, kuris, tiesą sakant, buvo gal jau dvidešimtas, pastatytas Albino rankomis ir rūpesčiu. Kryžius jis statyti pradėjo po 1956 metų, kai grįžo iš sovietinio lagerio už dalyvavimą partizaniniame pasipriešinime. Sovietiniais metais juos galėdavo statyti daugiausia tik kapinėse, o vėliau, jau nepriklausomybės metais, statė ir kitur. A. Staugaičio dėka iškilo du kryžiai Žvirgždaičiuose (Šakių r.), trys Griškabūdyje (vienas jų vyskupui Juozui Preikšai), partizanams prie Merkinės, Raseinių, A. Staugaičio tėviškėje Barzdų vls., Gražiškių kaime, partizanams kapuose, Kaune, prie IX forto, Sibire mirusiems žmonos Onutės tėvams ir kitiems iš tremčių negrįžusiems, du kryžiai Anykščiuose (vienas tremtinės sodyboje), kun. Algimantui Keinai (pastatytas jo tėviškėje). Kryžius A. Staugaitis statydavo dažniausiai veltui, tik kartais žmonės atsilygindavo jam už medžiagų kainą. |
||
|
|
||
Padėkos ir vilties žygis į Šiluvą
Rugpjūčio 26-ąją Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti Padėkos ir vilties žygyje į Šiluvą. Sovietmečiu, nuo 1973 metų, Eucharistijos bičiuliai rugpjūčio paskutinįjį sekmadienį susirinkdavo Tytuvėnuose ir su malda eidavo į Šiluvą, prašydami Marijos padėti išsaugoti tikėjimą ir viltį, padėti sulaukti šviesesnės ateities. Tuometinė ateistinė valdžia persekiojo eisenos dalyvius. M. Jurevičius, G. Stanelytė, V. Vaičiūnas už eisenų į Šiluvą organizavimą buvo nuteisti kalėjimu. Siekiant sustabdyti ėjimą į Šiluvą, 1981 metais buvo netgi išgalvotas kiaulių maras. Šiluvą ir Tytuvėnus apsupo kareiviai ir draugovininkai. Po dvylikos metų jau laisvoje Lietuvoje eisenos į Šiluvą, Lietuvos Sąjūdžiui paskatinus, atgimė. Žmonės paskutinįjį rugpjūčio sekmadienį eina į Šiluvą iš Tytuvėnų ir nuo Dubysos slėnio, maldose dėkodami Dievui už atkurtą valstybę ir prisimindami tuos, kurie kovojo, kentėjo, siekdami išsaugoti tikėjimą ir laisvės viltį, melsdami padėti Lietuvos žmonėms neprarasti krikščioniškųjų gyvenimo orientyrų. Eisenoje į Šiluvą kaip ir ankstesniais metais dalyvaus Tarptautinės katalikiškosios TFP (Tradicija, šeima, nuosavybė) asociacijos delegacija su Fatimos Dievo Motinos statula. TFP, prieš 20 metų Lietuvai paskelbus valstybės atkūrimą, pirmoji ištiesė pagalbos ranką: organizavo parašų rinkimo akciją po peticija, reikalaujančia pripažinti Lietuvos teisę į valstybingumą. Tai buvo pati didžiausia tokio pobūdžio akcija žmonijos istorijoje. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |