2012 m. rugpjūčio 24 d.    
Nr. 31
(2006)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Švediškas akibrokštas

Gintaras Visockas

Lietuvos televizijos, neišskiriant ir visuomeninio transliuotojo LRT, vis dažniau parodo įdomių laidų istorinėmis temomis. Pirmiausia galvoje turiu Lietuvos tematiką – „XX amžiaus slaptuosius archyvus“. Sunku nesutikti, jog tai – pirmasis išsamus lietuviškas istorinės dokumentikos serialas, turįs keletą itin svarbių privalumų. Jis parengtas išradingai, patraukliai, įtikinamai, naudojant vaidybinius elementus. Taigi, „sukaltas“ be nuobodumo, be primityvumo elementų. Vadinasi, kūrėjų išradingumo dėka jis turėtų tapti patrauklus ir mūsų jaunimui. Be jokios abejonės, už serialo pasirodymą viešumoje pirmiausiai privalome dėkoti istorikui dr. Arvydui Anušauskui bei TV žurnalistei Gražinai Sviderskytei. Kai kuriose filmo anotacijoje rašoma, jog „Lietuvos ir užsienio archyvuose tebėra daug įslaptintos medžiagos apie mūsų valstybei svarbius XX amžiaus įvykius ar reiškinius. Stokojant duomenų, dažnai paklaidina nežinomos aplinkybės, prieštaringos versijos. TV žiūrovo XX amžiaus Lietuvos istorijos žinios gali būti ne itin tikslios, svarbiausių įvykių ar reiškinių vertinimas – nepagrįstas, įsivaizdavimas – klaidingas“. Taigi serialas – gera proga pagilinti istorines žinias. Ypač įspūdinga serija, kurioje pasakojama, kaip tuometiniai mūsų nedraugai, įskaitant Lenkiją, Vokietiją ir Rusiją, Lietuvoje rengė įvairiausio pobūdžio neramumus, perversmus, pučus. Toje serijoje užtektinai įtaigiai atskleidžiama, kokius sudėtingus galvosūkius aiškinosi ano meto mūsų slaptosios tarnybos. Svarbiausia, kad mūsų tarpukario žvalgai galvosūkius ne tik tirdavo, bet ir ištirdavo. Žvelgiant šių dienų akimis, net sunku patikėti, jog jie tiek daug neutralizavo specialiai kurstomų prorusiškų, prolenkiškų ir provokiškų neramumų, mokėjo grumtis net keliuose frontuose. Kas ką besakytų, o Antano Smetonos valdymo laikotarpis buvo užtektinai turiningas. Tai turėtų pripažinti net didžiausi „smetoninio režimo“ kritikai. Tačiau kiekviena tarpukario Lietuvos pergalė – tarsi priekaištas mūsų nūdienai. 1918–1940 metų sėkmingos žvalgybinės ir kontržvalgybinės operacijos byloja, kad net ir negausi tauta, patekusi į itin nepalankią geopolitinę padėtį, pajėgi priešintis kelis sykius gausesnėms jėgoms. Deja, šiandieninės mūsų slaptosios ir specialiosios tarnybos neturi kuo pasigirti. Įvardinkite bent vieną sėkmingą dabartinių mūsų slaptųjų tarnybų operaciją? Regis, nieko kito nemokame, tik persekioti jaunas merginas, įtariamas terorizmu, ir buvusias teisėjas, nebetekusias teisinės neliečiamybės statuso. Na, dar be gailsečio, suomių žmogaus teisių gynėjų vertinimu, visai be pagrindo išdraskėme čečėnų našlaičius Kauno rajone auginusią šeimą. Tuo mūsų pergalių sąrašas lyg ir baigiasi.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija