Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Maironio pėdsakais

Ragino gyventi pagal Maironį

Bronius VERTELKA

Medalis Maironiui atminti

Panevėžys. Gruodžio 9-ąją Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas Kristaus Karaliaus Katedroje aukojo šv. Mišias už prelatą Joną Mačiulį-Maironį, dėkojant už jo taurias mintis, ir ragino tikinčiuosius gyventi remiantis poeto idėjomis.

Vertindamas didįjį tautos sūnų, pamoksle ganytojas teigė, kad jis buvo savotiškas pranašas. Maironis įžvelgė galimą tautos pakilimą, žinodamas jos istoriją, žadino mintį, kad Lietuva turi prabusti. Sovietiniais metais, kai draudė spausdinti maldaknyges, poeto kūryba buvo leidžiama dideliais tiražais. Po Lietuvą skambėjo jo eilėraščiai. Tai tikintiesiems buvo savotiškas maldynas. Dar likus daugiau nei 20 metų iki Lietuvos valstybės paskelbimo, Maironis rašė, kad žmonės prisikels. Lietuvai tapus savarankiška, dalis idealistų pasitraukė į šalį, o paragavusieji valdžios lupo nuo kitų devynis kailius, stengdamiesi susikrauti kuo didesnius turtus. Kaip priešingą pavyzdį tokiems vyskupas nurodė brolius Vileišius, kurie, tapę ministrais, neėmė atlyginimo, stengėsi statyti gimnazijas, padėti tautai. Apie turtuolius Maironis rašė paniekinamai, už tai buvo šmeižiamas. Savo dejonę prelatas išsakė eilėmis: „Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės“. Ganytojas pamoksle ne kartą citavo Maironio eiles. Vyskupas ragino tikinčiuosius gyventi pagal Maironį, turėdamas viltį, kad jo žodžiai pasieks kiekvieno, atėjusio dalyvauti šv. Mišiose, širdį. Vyskupas pašventino Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirtą atminimo medalį, pritvirtintą ant vienos iš Katedros kolonų. Jis pagamintas iš tonuoto gipso, jo skersmuo – 75 cm. Kūrinio autorius – profesionalus dailininkas ir menų magistras Kęstutis Krasauskas. Pasvalio rajono Sereikonių kaime gyvenantis menininkas – penkių dukrų ir sūnaus tėvas – atminimo lenta įamžino Maironį, 1930 m. kovo 4 d. pašventinusį šią Katedrą. Medalio, kurį Katedrai dovanojo vyskupas, šventinimo ceremonijoje dalyvavo šventovės klebonas kun. Eugenijus Troickis. Supratingai parengtą meninę programą susirinkusiems pateikė Vyskupo Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleiviai. Jų pasirodymą tikintieji palydėjo plojimais.

Maironio pėdsakais

Pagerbtas tautos dvasios saugotojas

Rūta Averkienė

Dainuoja Marcinkonių folkloro ansamblis. Dešinėje – dainininkas Danielius Sadauskas

MARCINKONYS. Žvarbų žiemos vakarą sušildė Marcinkonių kultūros centre vykęs kaimo bendruomenės ir kultūros centro darbuotojų organizuotas renginys, skirtas didžiojo lietuvių tautos dainiaus, poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Literatūriniame-muzikiniame atminimo vakare buvo prisimintas šios iškilios asmenybės gyvenimas ir kūryba, skambėjo gilią prasmę turinčios, kiekvienai epochai aktualios poeto eilės bei dainos.

Maironio pėdsakais

Sklandė Maironio žodžiai

Gitana Kudulienė

KUŽIAI. Originali ir jauki literatūros popietė „Neužmigdys naktis žvaigždės“, skirta Maironio metams, sutelkė bendruomenę. Įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės, kviečiami renginio vedėjų – bibliotekininkės Nijolės Viktoravičienės ir mokytojos Lilitos Jankauskienės, – deklamavo eiles, dainavo dainas.

Į pačiame Kužių centre esančią kavinę maloniai visus pakvietė jos savininkas, Kužių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petrauskas. Vyresnioji bibliotekininkė N. Viktoravičienė ir vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja L. Jankauskienė jaudinosi – juk renginys vyksta neįprastoje aplinkoje, be to, Maironio eiles skaitys ne profesionalūs aktoriai, o paprasti žmonės.

Kronika

Lietuviškojo kalendoriaus šventė

Gitana Kudulienė

Iš kairės: L. Ivinskio premijos laureatės Teresė Jurkuvienė ir Danutė Keturakienė

Kuršėnai. Šiaulių rajono kultūros centre iškilmingai įteikta Lauryno Ivinskio premija. Komisijos balsai lėmė, kad dvidešimt trečioji premija būtų paskirta kalendoriaus „Lietuvių tautinis kostiumas. Nuo pavasario iki žiemos“ sudarytojoms – Lietuvos liaudies kultūros centro tautodailės poskyrio vadovei Teresei Jurkuvienei ir vyriausiajai specialistei Danutei Keturakienei.

Kronika

Namo sugrįžo aktoriai

Violeta Žalalienė

Iš Molėtų kilę aktoriai „Sugrįžimų“ šventėje

MOLĖTAI. Kultūros centre vyko „Sugrįžimų“ šventė, kurios metu aktorius Jonas Braškys juokavo „Dėl visko kalti Molėtai...“. Jis ryšių su Molėtų kraštu niekuomet nebuvo praradęs. „Kalti, kad čia gimiau, čia augau...“, – sakė aktorius. Į „Sugrįžimų“ šventę, į tėviškę trumpam sugrįžę džiaugėsi ir kiti aktoriai: Rolandas Kazlas, Regina Šilinskaitė, Vaida Genytė, Alvydas Šlepikas, Larisa Kalpokaitė. Molėtų krašto žemė užaugino nemažai žmonių, kurie nuolat koncertuoja, vaidina įvairių teatrų scenose, bet gimtojo miesto scenoje jie labai reti svečiai. „Sugrįžimų“ proga Molėtų kultūros centras virto teatru: čia veikė teatro kavinė, skambėjo teatrinio gongo garsai... „Sugrįžimų“ spektaklio pirmoji dalis buvo skirta teatralų prisistatymams bei prisiminimams, antroje dalyje parodytas visų sugrįžusių aktorių improvizuotas spektaklis. Pilnutėlė salė, šypsenos, nuoširdus juokas, gausybė gėlių bei žiūrovų ovacijų sakė, kad vieni kitų esame ypač pasiilgę, kad pakviestieji geidė atvykti ir paliudyti, kad yra iš Molėtų, kad myli šį kraštą, jog nori susitikti su senais draugais, padėkoti gimtajai žemei už čia gimusį ar atrastą talentą. Savo ruožtu visus susirinkusius į šventę pasveikino ir Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, kuris dėkojo atvykusiems kraštiečiams, kad jie nepamiršta gimtųjų Molėtų, savo darbais juos garsina ir randa laiko čia atvykti. „Džiaugiamės ir didžiuojamės jūsų kūryba, puikiais pasiekimais bei norime, kad tokių šaunių sugrįžimų į Molėtų rajoną būtų kuo daugiau“, – sakė meras ir įteikė „sugrįžusiems“ simbolines atminimo dovanas – knygas apie Molėtų kraštą.

Kronika

Nors beldžiasi 20-metis, vis dar posūnio vietoje

Aušra ŠUOPYTĖ

Gaivų laisvos minties gūsį Atgimimo metais pirmiausia pajuto rezistencijos dalyviai. Neišsakytos mintys, neišverktos ašaros spaudė širdis, kol jas atrakino Atgimimo banga. Pirmieji prabilo 1988 m. rugpjūčio 26 d. Politinių kalinių ir tremtinių steigiamojo suvažiavimo dalyviai. Atsinešę laiškų, nuotraukų, eilėraščių jie ėjo į tribūną, skaitė, rodė, pasakojo...

Kronika

Siaurojo geležinkelio muziejuje nepamirštos ir tremtinių kančios

Vytautas BAGDONAS

Muziejaus ekspozicijos dalis, skirta prisiminti tremties baisumus

Vos tik pradėjęs veikti Anykščių siaurojo geležinkelio muziejus tapo traukos centru. Gal todėl, kad čia yra ir į ką akis paganyti, ir papramogauti. Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojai pasistengė, kad „siauruko“ muziejuje būtų įrengta kuo išsamesnė ekspozicija. Siaurojo geležinkelio atšakų dar yra išlikusių Lietuvoje, tačiau tiktai vienintelė, jungianti Panevėžį su Rubikiais, veikia. Užsakomaisiais reisais galima iš Anykščių nuvažiuoti į Surdegį, Troškūnus. Ten yra išlikusios senutėlės geležinkelio stotys, įvairūs „siaurukui“ priklausantys pastatai. Troškūnų stotyje įrengta ir muziejaus ekspozicija. Turistai, pramogautojai mėgsta traukinuku nuvažiuoti iki įspūdingo Rubikių ežero. Vykstant iš Anykščių link Žežumbrio, atsiveria nuostabus peizažas, praslenka pro traukinio langus kalvos, kalneliai, statūs šlaitai, Anykštos upelės vingiai. Palei geležinkelį kadaise mėgdavo pasivaikščioti anykštėnas literatūros klasikas Antanas Vienuolis-Žukauskas, kuris tas apylinkes pavadino „Anykštietiška Šveicarija“... Yra ką pasižiūrėti net ir niekur nevažiuojant iš Anykščių. Geležinkelio stotyje, tiesiog ant bėgių, stovi rankomis valdoma drezina – muziejininkų restauruotas geležinkelio darbininkų naudotas specialus dviratis. Tiktai sėsk ant šių transporto priemonių ir važiuok... Stoties teritorijoje galima apžiūrėti ir dabar naudojamus šilumvežius, ir jau nurašytą techniką. Restauruotoje geležinkelio stotyje įrengta išsami muziejaus ekspozicija, bylojanti apie siaurojo geležinkelio klestėjimo metus, kuomet pro Anykščius link Utenos, Švenčionėlių, Panevėžio važinėjo keleiviniai traukiniai, dieną ir naktį buvo vežami kroviniai. Čia sukaupta daugybė nuotraukų, dokumentų, įvairiausių muziejinių relikvijų. Atkurtas stoties viršininko kabinetas, keleivių laukiamasis. Kadangi iki šių dienų išliko visokie sandėliai, gamybinės, buitinės patalpos, tad kai kuriuose statiniuose taip pat įrengtos ekspozicijos.

Atmintis

Lietuvybės puoselėtojas

Kan. Silvestro Gimžausko 115-osioms mirties metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Kan. Silvestras Gimžauskas

„Negalima mums, vilniečiams, užmiršti pirmojo lietuvio inteligento kanauninko Silvestro Gimžausko, kuris keleri metai prieš dr. Jono Basanavičiaus „Aušros“ pasirodymą Vilniaus krašte plačiai žadino lietuvius iš miego, laužė pirmuosius čia ledus, gynė lietuvybę, kur jai buvo didžiausias pavojus nuo rusų ir nuo lenkų“, – taip apie kun. S. Gimžausko lietuvišką veiklą Rytų Lietuvoje kažkada rašė kun. P. Kraujalis. Šį lietuvių tautos žadintoją šiandien verta prisiminti dėl to, kad minėjome jo 115-ąsias mirties metines.

Atmintis

Patriotas, publicistas, dramaturgas

Benjaminas ŽULYS

Neseniai sukako 160 metų, kai gimė Lietuvos patriotas, dramaturgas, publicistas, prozininkas, teatro veikėjas, lietuviškos draudžiamosios spaudos platintojas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Pažymint šią datą Kaune, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje buvo surengtas minėjimas. Šią iniciatyvą parodė ir įgyvendino G. Landsbergio-Žemkalnio gerbėjai – Kauno tautinės kultūros centro darbuotoja Eglė Vindašienė ir šio muziejaus vedėjas poetas Alfas Pakėnas. Minėjime buvo prisiminti ir kiti Landsbergių šeimos nariai – sūnus architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, vaikaitis, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vienas iš vadovų, nūnai – Europos Parlamento narys, profesorius muzikologas Vytautas Landsbergis, provaikaitis rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis. Renginio organizatoriai papasakojo apie G. Landsbergio-Žemkalnio gyvenimo kelią, jo nuveiktus darbus Lietuvai.

Atmintis

Pagerbė generolą

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Brigados generolas Vladas Nagevičius-Nagys

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko šio muziejaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendras renginys, kurio metu didžiausias dėmesys buvo skirtas brigados generolui Vladui Nagevičiui-Nagiui. Be to, buvo paminėta Gyvūnų globos diena, pasirašyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų ir dėstytojų korporacijos bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendradarbiavimo sutartis.

Atmintis

Memorialinė lenta agrarinės reformos pradininkui

Rūta Švedienė,

Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Memorialinė lenta Piotrui Stolypinui Kėdainiuose

Visos tautinės Kėdainių krašto bendruomenės nori vienokiu ar kitokiu būdu įamžinti gerus savo tautiečių paliktus pėdsakus. Kėdainiuose yra įamžintas garsiausio žydų religinio mąstytojo Vilniaus Gaono, lenkų kilmės Nobelio premijos laureato, rašytojo Česlovo Milošo atminimas. O rugsėjo 21 dieną, šalia stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės, atidengta memorialinė lenta, skirta ryškiausiam ir žymiausiam stačiatikių bendruomenės atstovui Piotrui Stolypinui. Šiais metais minimos P. Stolypino 150-osios gimimo metinės. Kėdainių rusų kultūros klubas „Susitikimai“ ir Kėdainių krašto muziejus nuo 2008 metų stengiasi įamžinti žymaus Rusijos politiko, kurio veikla buvo glaudžiai susijusi ir su Kėdainių kraštu, atminimą. Buvo surengtos dvi tarptautinės konferencijos ir mokinių rašinių konkursas. Šiais metais nutarta atidengti memorialinę lentą.

Kronika

Vinys iš Labanoro

Br. Giedrius Juozas Bakūnas MIC

Spalio 29 dieną Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Teresės Blažiūnienės, Akvilės Blažiūnaitės ir Peter Janovšek darbų parodos „Labanoro vinys“ atidarymas. Ji veikė  ilgiau kaip mėnesį. Seminarijos bendruomenė džiaugėsi galėdama pakviesti iš arčiau pažvelgti į unikalią ekspoziciją, kuri bylojo apie dramatiškus Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios įvykius. Vėliau paroda persikėlė į M. K. Čiurlionio namus.

Kronika

Į Kalėdų šviesą

Bronius VERTELKA

Parodos „Į Kalėdų šviesą“ autorė Alfreda Petrulienė

„Labai gyvi angelai, kiekvienas iš jų turi savo charakterį, savo pašaukimą, savo misiją. Ir nemačiau nė vieno tinginiaujančio ar nuobodžiaujančio. Visi labai rimti. Tai yra dvasinės būtybės. O tai sukurti galėjo tiktai labai tiesus ir labai doras žmogus“, – apie parodą „Į Kalėdų šviesą“ ir jos autorę Alfredą Petrulienę kalbėjo Alizavos, Palėvenėlės bei Salamiesčio parapijų administratorius kun. Justas Jasėnas. Parodos atidarymas vyko gruodžio 6-ąją, ji veikia Kraštotyros muziejaus fojė.

Kronika

Nenusakoma Rusnės trauka

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

„Mažosios Lietuvos beieškant II“ tapybos stovyklos dalyviai dailininkai (iš kairės): Ina Budrytė, Maziliauskų – Manto ir Monikos – tandemas ir dailės kritikė Monika Krištopaitytė

Mažosios Lietuvos ambasadoje (vadovė Kristina Toleikienė) aptarti parodos „Mažosios Lietuvos beieškant II“ darbai, kurie buvo sukurti šiemet rugpjūtį jau antroje taip pavadintoje tapybos stovykloje – Rusnėje, prie Vorusnės kranto, Violetos ir Kęstučio Demereckų klėtyje. Pirmoji tapybos stovykla „Mažosios Lietuvos beieškant I“ buvo surengta 2006 metais Šilutėje. Tąsyk dalyvavo vienuolika Lietuvos menininkų, jų kūrybines paieškas parėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Šilutės rajono savivaldybė bei leidykla „Libra Memelensis“. Buvo surengta paroda Šilutėje, menininkų darbai padovanoti Šilutės muziejui, išleistas katalogas.

Kronika

Gobelenai – irgi menas

Benjaminas ŽULYS

Įdomūs svečiai vieną popietę apsilankė istorinėje Kauno pilyje. Tai – dailininkai, atvykę pagerbti tautodailininkę Dalią Kerpauskienę, jos ilgametę kūrybą. D. Kerpauskienės veiklos kryptis gana reta ir savita – tekstiliniai gobelenai, kurių paroda ir buvo atidaryta Kauno pilies menėje. Parodą autorė pavadino „Spalvotas kelias“. Ir iš tiesų, menininkės darbuose vyrauja itin plati spalvų įvairovė. Apie dailininkės kūrybiškumą, jautrumą ją supančiai aplinkai, mūsų tautos tradicijoms kalbėjo menininkę ne vienerius metus pažįstantys Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos ryšių su visuomene, kultūros renginių organizavimo ir projektų vadovė Dalia Poškienė, rašytojas Laimonas Inis, kiti susitikimo dalyviai. Jie ne tik geru žodžiu atsiliepė apie D. Kerpauskienės darbus, bet ir stebėjosi jų precizišku atlikimu bei atida. Tokie darbai – „Švytinti žvaigždė“, „Spindulys“, „Ramybė“. Parodoje eksponuojami ir naujausi menininkės ciklai – „Visata“, „Vizijos“, „Tėviškei“. Sunku išskirti kurį nors vieną kūrinį, kiekvienas jų yra savitas, įdomus. Kūryboje gyvuoja spalvų pajauta, šviesos ir tamsos kontrastai, gyvenimo pilnatvės pojūtis. Reikšmingą vietą menininkės kūryboje užima taikomoji dailė, ji suteikia parodai ne tik jaukumo, bet ir lavina grožio sampratą. Tautodailininkės D. Kerpauskienės tekstiliniai gobelenai byloja apie kūrybinės asmenybės indėlį plėtojant šią dailės šaką. Jaudina spalvinis formų vientisumas, kita ypatybė – naujai ir sumaniai panaudota gobeleno kūrimo technika – siuvinėjimas.