Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Iš Gudijos dienoraščio: per Uosininkus, Lavoriškes link Gervėčių ir Rimdžiūnų

Doc.dr. Egidijus Mažintas

Lietuvos edukologijos universitetas

Lietuvių liaudies dainų atlikėjos ir jaunieji lietuviai dainuoja Gervėčių giesmę

„Ąžuolėlis žaliukėlis, devynšakis devynlapis, vasilkom pražydo“

XX amžiaus stebuklu laikoma 1970 metais Baltarusijos „lietuvių salose“ netikėtai atrasti unikalūs lietuvių tautosakos lobiai. Įsitikinta, kad gyva ir labai populiari pasakų tradicija, kurios seniai neturi Vakarų Europos ir daugelis Amerikos žemyno šalių. Užrašyti stebuklai liudijo, kad garsiausiose ir turtingiausiose pasaulio valstybėse pasakos vaikams seniai skaitomos iš knygų, o seneliai ir tėvai jų sekti gyvu žodžiu, kaip tai daro čia, netoli nuo Lietuvos, Gudijos lietuviai, niekas nemoka. Kitas stebuklas, kad kovojant Lietuvoje prieš žemaičių tarmes, užsimota per stipriai. Užsilikusi Gervėčių krašto tarmiškai bylojanti tautosaka priklauso svarbiausiems etniniams lietuvių kalbos tradicijos paminklams kaip autentiškos pirmapradės lietuvių tautybės didingos praeities uola, ant kurios pagrindų stovėjo unikali prigimtinio lietuvių tikėjimo tvirtovės ir stebuklingi rūmai, kurie Egipte, senovės Graikijoje jau seniai buvo sunaikinti. Krikščionybė, kovojusi nuožmiomis priemonėmis, Lietuvoje naikino kultūrą, kuri buvo kokiais 4–6 tūkstančiais metų senesnė už jos pačios. Pasitaikė, kad sovietmečiu ruošti mokslininkai ir net kalbos profesoriai tokiems archaiškiems gervėtiškių atradimams buvo nepasiruošę: pradėjo moderninti įvairiais lygmenimis šiuos unikalius archaiškus radinius. Tai irgi pakenkė senųjų kalbų ir tikėjimų raidai. Ypač nukentėjo tekstų rašybos unikalios kalbos fonetiniai nenuoseklumai ir svyravimai. Tai patvirtina tik tarmiškos kalbos įvairovę, o autentiškai užrašytuose tekstuose pirmenybė buvo teikiama tradiciniam, suniveliuotam tarimui. Tuo apribotos minėtos, nenumatytos Gervėčių šnektai būdingos kitos spalvingos ir vaizdingos liaudiškos formos.

Sentikiai domisi savo protėvių istorija

Petras IVANOVAS

Konferencijoje Zarasų sentikių bendruomenės atstovai

Garsi yra Zarasų sentikių bendruomenė. Ji įsteigta 1935 metais. Pirmuosius maldos namus prie Samanių ežero, netoli Zarasų (dabar šio kaimo pavadinimas – Barauka), įkūrė šventikas tėvas Fiodoras Samanskis. Įkūrėjas įkvėpė sentikių bendruomenę turiningam gyvenimui. Visais laikais bendruomenė buvo aktyvi. Šis šventikas yra ir Rygos sentikių bendruomenės įkūrėjas ir puoselėtojas. Šiandien Rygos sentikių maldos namai yra didžiausi pasaulyje ir garsina sentikių tikėjimą, tradicijas ir papročius.