Iš Gudijos dienoraščio: per Uosininkus, Lavoriškes link Gervėčių ir Rimdžiūnų
Doc.dr. Egidijus Mažintas
Lietuvos edukologijos universitetas
|
Lietuvių liaudies dainų atlikėjos
ir jaunieji lietuviai dainuoja
Gervėčių giesmę
|
Ąžuolėlis žaliukėlis, devynšakis devynlapis, vasilkom pražydo XX amžiaus stebuklu laikoma 1970 metais Baltarusijos lietuvių salose netikėtai atrasti unikalūs lietuvių tautosakos lobiai. Įsitikinta, kad gyva ir labai populiari pasakų tradicija, kurios seniai neturi Vakarų Europos ir daugelis Amerikos žemyno šalių. Užrašyti stebuklai liudijo, kad garsiausiose ir turtingiausiose pasaulio valstybėse pasakos vaikams seniai skaitomos iš knygų, o seneliai ir tėvai jų sekti gyvu žodžiu, kaip tai daro čia, netoli nuo Lietuvos, Gudijos lietuviai, niekas nemoka. Kitas stebuklas, kad kovojant Lietuvoje prieš žemaičių tarmes, užsimota per stipriai. Užsilikusi Gervėčių krašto tarmiškai bylojanti tautosaka priklauso svarbiausiems etniniams lietuvių kalbos tradicijos paminklams kaip autentiškos pirmapradės lietuvių tautybės didingos praeities uola, ant kurios pagrindų stovėjo unikali prigimtinio lietuvių tikėjimo tvirtovės ir stebuklingi rūmai, kurie Egipte, senovės Graikijoje jau seniai buvo sunaikinti. Krikščionybė, kovojusi nuožmiomis priemonėmis, Lietuvoje naikino kultūrą, kuri buvo kokiais 46 tūkstančiais metų senesnė už jos pačios. Pasitaikė, kad sovietmečiu ruošti mokslininkai ir net kalbos profesoriai tokiems archaiškiems gervėtiškių atradimams buvo nepasiruošę: pradėjo moderninti įvairiais lygmenimis šiuos unikalius archaiškus radinius. Tai irgi pakenkė senųjų kalbų ir tikėjimų raidai. Ypač nukentėjo tekstų rašybos unikalios kalbos fonetiniai nenuoseklumai ir svyravimai. Tai patvirtina tik tarmiškos kalbos įvairovę, o autentiškai užrašytuose tekstuose pirmenybė buvo teikiama tradiciniam, suniveliuotam tarimui. Tuo apribotos minėtos, nenumatytos Gervėčių šnektai būdingos kitos spalvingos ir vaizdingos liaudiškos formos.
|
Sentikiai domisi savo protėvių istorija
Petras IVANOVAS
|
Konferencijoje Zarasų sentikių
bendruomenės atstovai
|
Garsi yra Zarasų sentikių bendruomenė. Ji įsteigta 1935 metais. Pirmuosius maldos namus prie Samanių ežero, netoli Zarasų (dabar šio kaimo pavadinimas Barauka), įkūrė šventikas tėvas Fiodoras Samanskis. Įkūrėjas įkvėpė sentikių bendruomenę turiningam gyvenimui. Visais laikais bendruomenė buvo aktyvi. Šis šventikas yra ir Rygos sentikių bendruomenės įkūrėjas ir puoselėtojas. Šiandien Rygos sentikių maldos namai yra didžiausi pasaulyje ir garsina sentikių tikėjimą, tradicijas ir papročius.
|