|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Mažas atlyginimas ir bedarbystė šaukiasi Dievo bausmės Popiežiaus Pranciškaus socialinio mokymo akcentai Mindaugas BUIKA
Darbas asmeninio orumo šaltinis Šv. Juozapo Darbininko liturginės šventės minėjimas tapo gera proga popiežiui Pranciškui pirmą kartą išsamiau išsakyti savo socialinio mokymo nuostatas. Tą gegužės 1-ąją, kurią sekuliarizuotame pasaulyje buvo švenčiama Tarptautinė darbo diena, Šventasis Tėvas jo aukotų šv. Mišių homilijoje kaip tik palietė darbo temą. Švęsdamas Eucharistiją Šv. Mortos namų (Domus Sanctae Martae), kuriuose gyvena, koplyčioje kviestiniams svečiams iš socialiai remtinų sluoksnių, popiežius Pranciškus paminėjo, kad visuomenė, kurioje žmonėms mokamas menkas atlyginimas ir paplitusi bedarbystė, rūpinamasi tik biudžetinės sąmatos reikalais, o ne bendruoju gėriu, egoistiškai siekiama tik didesnio pelno, o ne tolygaus gėrybių paskirstymo, yra neteisinga ir šaukiasi Dievo bausmės. Komentuodamas tos dienos Šv. Mato evangelijos skaitinį, pasakojantį, kad Jėzui sugrįžus į tėviškę, Nazareto miestą, tenykščiai žmonės jį pažino, kaip dailidės sūnų, Šventasis Tėvas priminė, kad šiuo amatu užsiėmęs Jėzaus globėjas šv. Juozapas buvo darbo žmogus, ir Išganytojas jaunystėje irgi įsitraukė į šią veiklą, įgijo reikiamus įgūdžius. Aptardamas kitą skaitinį, kuriame kalbama apie dieviškąjį triūsą kuriant pasaulį, Popiežius paminėjo, kad tai yra Dievo darbininko paveikslas, patvirtinantis, kad darbas yra daugiau nei tik mūsų kasdienės duonos šaltinis. Darbas mums suteikia ypatingą asmeninį orumą, o tie vyrai ir moterys, kurie neturi galimybių dirbti, tokio orumo stokoja. Priverstina bedarbystė slegia visų mūsų sąžinę, kadangi jeigu ne kiekvienas turi galimybę būti pateptas darbo orumu, su tokia visuomene yra kažkas negerai. Tas neteisingumas reiškia ėjimą prieš Dievą, kuris norėjo, kad mūsų asmeninis orumas nuo darbinės veiklos ir prasidėtų, ragindamas jau pirmuosius tėvus rūpestingai įsisavinti pasaulį. Improvizuotame pamoksle popiežius Pranciškus aiškino, kad žmogaus kilnumą apibūdina ne turima valdžia ir galia, ne sukaupti pinigai ir netgi ne kultūra, bet pirmiausia sąžiningas darbas ir darbo sąlygų padorumas. Tai akcentuoti labai svarbu, kadangi ir šiomis dienomis dar yra daug socialinių, politinių bei ekonominių sanklodų, kuriose žmonės labai išnaudojami darbo vietose. Nemokėdami teisingo atlyginimo, neapsirūpindami darbu, kada dėmesys išimtinai sutelkiamas į buhalterinę apskaitą, finansinius reikalus ir tik didesnio pelno siekimą, einame prieš Dievą, nurodė Šventasis Tėvas, pabrėždamas, jog dabar paplitęs biudžetinis griežtumas privalo turėti ribas, kai kalbama apie bendrosios gerovės uždavinius ar tiesiog padorią žmogiškąją egzistenciją. |
||
|
|
||
|
Kun. Vytenis Vaškelis
Paskutiniai Jėzaus žodžiai, prieš Jam regimu ir visiškai netikėtu būdu atsiskiriant nuo mokinių, patvirtino esminę tiesą, kad Jis yra daugiau negu pranašas, nes viskas, ką Jis sakė apie savo kančią bei prisikėlimą, visuotinį Evangelijos skelbimą ir Šventosios Dvasios atsiuntimą, ne tik išsipildė, bet šie ir kiti dalykai pasieks kulminacinį tašką ten, kur visus žemiškų vilionių apgaulingos traukos elementus negrįžtamai suardys dieviškosios transcendencijos pilnatvė, ir dėl to danguje nebebus ašarų bei visų išgelbėtųjų tikėjimo darbų apsiaustai bus nuskaidrinti Avinėlio krauju (Apr 7, 14). |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |