Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Vakarai su Barbora Vileišyte

Barboros Vileišytės rašomoji mašinėlė su paskutiniu jos rinktu tekstu apie Seinų krašto lietuvių katalikų istoriją

Baigiame 2010 metų dienoraščio apie viešnagę pas Barborą Vileišytę, gyvenusią Romoje (Italija), Antonello di Mestina gatvėje esančiame name, savo laiku buvusiame savotišku „lietuvių centru“, ištraukas. B. Vileišytė mirė 2012 m. gegužės 8-ąją, eidama 95-uosius.

Edvardas ŠIUGŽDA

(Tęsinys. Pradžia nr. 19, 20, 22, 23, 24)

Antradienis

Barborai parodėme parengtą „pranešimą“ – norime pristatyti ją apdovanojimui, kad Lietuva suteiktų jai nusipelniusio asmens statusą. Bet Barbora pasakė, kad „nenori skriausti Lietuvos“ ir tuo nesirūpinsianti. Sakiau, kad yra daug kitų žmonių, kurie mažiau nusipelnę, tačiau apdovanojimus gauna. Nelabai įtikinau. O vakare, po „blynų baliaus“, kai Livija vėl pasakė, jog mes rūpinsimės jos apdovanojimu, ji jau beveik neprieštaravo, sakydama: „Darykite, kaip norite, tik aš pati nieko nedarysiu“.

Kronika

Sėkminga spektaklio „Smetona“ premjera

Birželio 20-ąją Kauno kino studijos kūrybinė grupė pristatė premjerą „Smetona“ pagal G. Jankaus pjesę „Kybartų aktai“ (rež. Vytautas Balsys). Prieškario kino teatro „Romuva“ scena pavirto dviejų istorinių asmenybių – Lietuvos Prezidento A. Smetonos ir Ministro pirmininko prof. A. Voldemaro – susitikimo vieta. Spektaklio veiksmas vyksta istoriškai lemtingu metu – 1940 metų birželio 15 dieną – Lietuvos pasienio miestelyje Kybartuose. Prezidentas Antanas Smetona yra priverstas palikti Kauną, o buvęs bendražygis, vėliau jo politinis oponentas Ministras pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras iš Berlyno skubiai grįžta į tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas Kybartuose. Nors šio istorinio fakto nėra buvę, o jis yra sukurtas tik pjesės autoriaus vaizduotėje, kūrinyje įdomiai pateikiami menamo įvykio vaizdiniai, aiškinantis, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 metais. Autorius per personažus kreipiasi į žiūrovą, pateikdamas istorinius faktus, įvykius ir svarbius mūsų tautai ir valstybei klausimus: kodėl Lietuva nepasipriešino sovietų okupacijai, ar buvo nors menkiausia galimybė išgelbėti nepriklausomos Lietuvos valstybės suverenitetą? Ar buvo galima išvengti genocido, masinių trėmimų, naikinimo ir išlikti laisviems?

Kronika

Prasmingu keliu

Įspūdinga draugystės, meno ir kultūros šventė įvyko Kauno įgulos karininkų ramovės rūmuose. Tai – Tarptautinio projekto devintojo vaikų ir jaunimo festivalio „Gražiausiu taku – 2013“ programa „Pavasario garsai“. Festivalio įkūrėja, vadovė ir vyr. organizatorė – Kauno trečiojo amžiaus universiteto ansamblio „Guboja“ ir muzikos studijos „Saulutė“ vadovė, muzikos mokytoja ekspertė Aleksandra Danutė Žiedelienė.  Koordinatoriai – Kauno įgulos karininkų ramovė ir nevyriausybinė katalikiška organizacija „A. C. Patria“. Projekto autorė, vadovė, programų režisierė ir koncerto vedėja buvo VDU edukologijos magistrė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė Lijana Žiedelytė. Projektas pavadintas vaikų bei jaunimo renginiu, bet jame dalyvavo ir suaugusieji, garbaus amžiaus atlikėjai, talentingi žmonės su negalia, socialiai remtinų žmonių grupės. Gražiu žodžiu šventės dalyvius pasveikino poetė, Santakos garbės ženklo ordino nominantė Zenė Sadauskaitė. Visus vienijo gera nuotaika, ją pakylėjo dainininkai, šokėjai, muzikantai – nuo šešiamečių iki vyresniųjų.