|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pamirštas sūduvis kunigas kalinys
Apie šį iškilų dvasininką mūsų spaudoje nebuvo rašoma. Tik Bernardo Aleknavičiaus knygos Novužės krašto vaikai II tome užsimenama, kad yra buvęs toks kunigas, bet nežinota jo svarbiausių gyvenimo faktų ir datų. Stasys Puida gimė 1864 m. lapkričio 18 d. ant Nemuno kranto, Šėtijų kaime, dabartinėje Lekėčių seniūnijoje, tada Dobrovolės gminoje. Kur būsimasis kunigas baigė pradinę mokyklą, kol kas nėra žinoma. Tėvai Viktorija ir Petras Puidos gyveno pasiturinčiai, valdė 28 ha ūkį, todėl savo vaikus leido į mokslus. Žinoma, kad Puidų šeimoje užaugo septyni vaikai: keturios dukterys ir trys sūnūs. Stasys buvo vyriausias. Baigęs pradinę, jis mokėsi Suvalkų gimnazijoje, o 1882 metais įstojo į Plocko kunigų seminariją, palyginti toli nuo Lietuvos, 100 km į Vakarus nuo Varšuvos. Nežinia dėl kokių priežasčių gimnazistas Stasys pasirinko šią seminariją, juk daug arčiau, Seinuose, tuo metu irgi buvo kunigų seminarija, kurią yra baigę daugelis lietuvių dvasininkų. 1886 metais Stasys Puida buvo pasiųstas tęsti mokslo į Peterburgo Dvasinę Akademiją, kurioje jam buvo suteiktas magistro laipsnis. 1890 m. kovo 23 d. įšventintas į kunigus. Grįžęs į Plocką dėstė kunigų seminarijoje, bet į jo veiklą dėmesį atkreipė carinės valdžios administracija. Jis globojo persekiojamus unitus, juos slapta sutuokdavo. Už tai 1893 metų liepą buvo areštuotas ir ištremtas į Voronežo guberniją. Po penkerių metų grįžo iš tremties ir gavo vikaro pareigas Červinske. Gyvendamas netoli tuometinės Vokietijos sienos jis savo tėvams yra nupirkęs keletą ūkio mašinų: javų kertamąją, kuliamąją, arklinį grėblį, arpą ir kt. Petras Puida ypatingai džiaugdavosi tomis sūnaus dovanomis. Kun. Stasys dažnokai aplankydavo tėvus, seseris bei brolius. Iš Červinsko kun. S. Puida 1903 metais perkeltas administratoriaus (komendoriaus) pareigoms į Zalesės bažnyčią. Kai 1906 metų birželį vyko brolio Kazio ir Onos Pleirytės tuoktuvės, kun. S. Puida nuvyko į Stakius ir ten kartu su kun. J. Tumu-Vaižgantu sutuokė savo brolį ir jo išrinktąją. Po ketverių metų perkeltas į Jalonkos parapiją klebono pareigoms. Pirmojo pasaulinio karo metais kun. S. Puida buvo klebonas Porembėje, o nuo 1920-ųjų ilgus metus ėjo klebono ir dekano pareigas Nasielsko miestelyje. Čia darbuojantis 1923 metais jam buvo suteiktas garbės kanauninko titulas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje dekanas du kartus buvo areštuotas ir įkalintas Nasielsko kalėjime, bet netrukus buvo paleistas. Jo parapijos bažnyčią vokiečių fašistinė valdžia nuo 1941 metų sausio buvo pavertusi iš žydų nusavintųjų baldų sandėliu. Tikintiesiems katalikams sielovados reikalams buvo palikta tik zakristija. 1942-ųjų spalį atvykę gestapininkai aiškinosi, ar dekanas S. Puida moko vaikus patriotinių liaudies dainų ir liaudies šokių. Po kunigo paaiškinimo okupantai paliko jį ramybėje. Tačiau netrukus vėl vykdė tyrimus ir po devynių tardymo dienų kunigas buvo pasodintas į Plonsko kalėjimą. Aštuoniasdešimtmetis kunigas 1943 metų rugpjūtį sunkiai susirgo ir šešias savaites buvo gydomas ligoninėje. 1943-ųjų spalio 1 dieną buvo išvežtas į Dachau konclagerį. Jam buvo paskirtas kalinio numeris 55894. Po metų ir septynių mėnesių, baigiantis karui, 1945-ųjų balandžio 29 dieną amerikiečių kariuomenė Dachau konclagerio kalinius išvadavo. Kun. S. Puida grįžo į Nasielsko parapiją. Ten po trejų metų gegužės 3 dieną mirė ir buvo palaidotas parapijos kapinėse. Albinas VAIČIŪNAS
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |