|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Budapešte atidengtas paminklas Jogailai ir Jadvygai
Prieš Vėlines, trečiadienį, Vengrijos sostinėje Budapešte, pilies papėdėje esančiame Europos parke, atidengtas lietuvių skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas Jogailai ir Jadvygai. Paminklas vaizduoja du ant pjedestalo sėdinčius valdovus Vengrijos karaliaus dukrą Jadvygą ir Lietuvos kunigaikštį Jogailą, kuris po santuokos tapo ir Lenkijos karaliumi. 1386 metais Krokuvoje įvyko vedybos, turėjusios išskirtą reikšmę visai Vidurio Europai. Jadvyga, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I duktė, ištekėjo už Lietuvos valdovo Jogailos. Ši santuoka karūnavo Jogailą Lenkijos karaliumi ir lėmė, kad paskutinė pagoniška valstybė Europoje Lietuva priėmė katalikišką krikštą. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metais Budos senamiestyje atidengtas paminklas karališkajai Jadvygos ir Jogailos porai įamžina istorinius ryšius tarp Vengrijos, Lietuvos ir Lenkijos ir primena Jogailaičių dinastijos svarbą Vidurio Europos tautoms ir valstybėms. |
||
|
|
||
Vytis ant Nepriklausomybės paminklo sužibo auksu Rūta Averkienė
Varėnos rajono Savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis atnaujintas Vytis ant Nepriklausomybės paminklo Senojoje Varėnoje. Su atkurtu kardu ir šalmo juostomis iš žalvario, padengtas cheminiu auksu prieš keletą dienų jis po atnaujinimo sugrįžo į savo vietą ir vėl sužibo. Įdomi šio Nepriklausomybės paminklo, iškilusio Senojoje Varėnoje dar 1928 metais, istorija. Paminklą, minint 10-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, nutarė pastatyti šio miestelio inteligentai, vadovaujami mokytojo Andriaus Ryliškio. Jiems pritarė Šaulių organizacija, pinigų paaukojo miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai. Paminklas buvo statomas talkų metu. |
||
|
|
||
|
Keli šimtai tautininkų praėjusios savaitės pirmadienio vakarą ant Vilniaus Tauro kalno šventė Vilniaus atgavimą. Prieš 74-erius metus, 1939 metų spalio 27 dieną, Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Lenkijos okupuotą Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę. Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu ir SSRS ketinimai Vilnių prijungti prie Baltarusijos bei vidaus padėtis privertė Lietuvą sutikti su 1939 m. spalio 10 d. Sovietų Sąjungos primesta sutartimi ir ją pasirašyti. |
||
|
|
||
Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais Naujosiose Kaišiadorių miesto kapinėse prie partizanų koplyčios prasidėjo žygis Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais. Renginį pradėjo Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkė Aldona Mitkuvienė, simboliškai į susirinkusiuosius kreipėsi S. Gavėno eilėraščiu Prie paminklo. Garbingai už tėvynės laisvę mirusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute. |
||
|
|
||
Sąjūdis Kėdainiuose įsikūrė prieš 25 metus. Iniciatyvinė grupė susirinko 1988 metų rugpjūtį Janinos ir Igno Meškauskų klėtelėje. Sąjūdžio žmonės tapo broliais ir seserimis. Dažni susiėjimai teikė didžiulį dvasinį pasitenkinimą. Jie užtrukdavo ilgai, nes reikėjo daug kantrybės išklausyti ir išgirsti kiekvieną. Susibėgimai dažnai būdavo pagardinami ginčais, o kartais ir viena kita ašara. |
||
|
|
||
Atminimo lenta šaulių būrio vadui
Spalio 19 dieną ant Valkininkų Šv. Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčios akmeninės tvoros, prie kurios 1920 m. spalio 16 d., ginant Valkininkus nuo įsiveržusio lenkų kavalerijos dalinio, buvo mirtinai sužeistas Kauno šaulių būrio vadas, savanoris, ateitininkas, Kauno Saulės (dabar Aušros) gimnazijos moksleivis Vincas Dovydaitis, buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta. V. Dovydaitis buvo pirmasis šaulių būrio vadas, žuvęs Nepriklausomybės kovose. |
||
|
|
||
|
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Rugsėjo 27 dieną Kuro girininkijoje (Drapakampio miškas, Zapyškio seniūnija, Kauno r.) vyko Papiškės-Novos partizanų žeminės pašventinimo iškilmės. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arimantas Dumčius, Donatas Jankauskas, Antanas Nesteckis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Lietuvos laivės kovų sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadas plk. Antanas Plieskis, laisvės kovų dalyviai, jaunieji Kauno rajono šauliai, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos moksleiviai, vietos bendruomenės atstovai. |
||
|
|
||
Suošė giria skaudžia praeitim... Pranciškus ŽUKAUSKAS
Spalio 20-osios, sekmadienio rytas, išaušo gerokai apniukęs. Dangus su retkarčiais iškrentančiais smulkiais lietaus lašeliais atrodė tarsi verkiantis... Didžiulė, tanki, baltakamieniais berželiais pasidabinusi Rietavo urėdijos Girėnų girininkijos Šilų giria, esanti Rietavo savivaldybės teritorijoje palei į pietus tekančios Aitros upės krantus, liūdėjo ir lyg kažko laukė. Ir sulaukė autobusais ir automobiliais į Šilų girią siauru, bet urėdijos gerai sutvarkytu miško keliuku atvykstančių kelių šimtų patriotiškai nusiteikusių žmonių pagerbti 1952 m. vasario 18 d. Šilų girioje žuvusių šešių partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę, atminimą. Prie 1996 metais atstatytos slėptuvės-bunkerio, o pastaruoju metu ir prie autentiškai restauruoto bei sutvarkyto šio kovos už Lietuvos laisvę simbolio tą sekmadienį susirinko nemažai žmonių. Buvo daug jaunimo skautų, jaunųjų šaulių iš Šilalės rajono ir Rietavo savivaldybės mokyklų. Juos atlydėjo šių patriotinių organizacijų vadovai. Atvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Tarybos valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas, LPKTS Šilalės ir Rietavo skyrių vadovai bei jų pavaduotojai, Karių veteranų asociacijos Tauragės apskrities skyriaus vadas Algimantas Baublys, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, Rietavo ir Šilalės savivaldybių merai Antanas Černeckis ir Jonas Gudauskas, kiti šių savivaldybių atstovai bei garbūs svečiai. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |