Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Budapešte atidengtas paminklas Jogailai ir Jadvygai

Paminklas Jogailai ir Jadvygai Vengrijos sostinėje Budapešte URM nuotrauka

Prieš Vėlines, trečiadienį, Vengrijos sostinėje Budapešte, pilies papėdėje esančiame Europos parke, atidengtas lietuvių skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas Jogailai ir Jadvygai. Paminklas vaizduoja du ant pjedestalo sėdinčius valdovus – Vengrijos karaliaus dukrą Jadvygą ir Lietuvos kunigaikštį Jogailą, kuris po santuokos tapo ir Lenkijos karaliumi. 1386 metais Krokuvoje įvyko vedybos, turėjusios išskirtą reikšmę visai Vidurio Europai. Jadvyga, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I duktė, ištekėjo už Lietuvos valdovo Jogailos. Ši santuoka karūnavo Jogailą Lenkijos karaliumi ir lėmė, kad paskutinė pagoniška valstybė Europoje – Lietuva – priėmė katalikišką krikštą. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metais Budos senamiestyje atidengtas paminklas karališkajai Jadvygos ir Jogailos porai įamžina istorinius ryšius tarp Vengrijos, Lietuvos ir Lenkijos ir primena Jogailaičių dinastijos svarbą Vidurio Europos tautoms ir valstybėms.

Paminklą atidengė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vengrijos užsienio reikalų ministras Janošas Martonis ir Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslavas Sikorskis. Paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui bei Lenkijos karaliui Jogailai ir karalienei Jadvygai iškilo šalia Budos miesto gynybinės sienos ir istorinių Vienos vartų. Kitapus Dunojus – Parlamento rūmai. Mintis istoriniu akcentu įamžinti Lietuvos ir Vengrijos draugystę kilo buvusiam mūsų krašto ambasadoriui toje šalyje, istorikui Renatui Juškai. Jis aptiko vietą, kur skulptūrinis akcentas tiktų labiausiai, išrūpino Budapešto merijos sutikimą čia jį statyti. Apie trečdalį lėšų paminklui skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, paramą suteikė Vengrijos Maltos ordinas, o pagrindinis rėmėjas – Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas. Ceremonijos metu L. Linkevičius sakė, kad naujasis paminklas simbolizuoja šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimą. Ministras pabrėžė, kad XIV amžiuje įvykusi Jogailos ir Jadvygos santuoka sujungė Lietuvą su krikščioniškąja Europa ir sustiprino ryšius tarp Vidurio Europos šalių. Budapešto pilies papėdėje esančiame Europos parke D. Matulaitės sukurtą paminklą pašventino Vengrijos primas, Estergomo–Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas ir Vilniaus arkivyskupas augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Pakviesti D. Matulaitę kurti paminklą pasiūlė jo svarbiausias fundatorius verslininkas S. Karosas. Jo fondas finansavo ir dokumentinio filmo apie skulptorę „Kūrybos mįslė“ sukūrimą. Filmas buvo pristatytas visuomenei pernai skulptorės 70-mečio proga. D. Matulaitė yra sukūrusi dekoratyvinių skulptūrų, paminklų, smulkiųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų, fontanų, antkapinių paminklų, medalių. Kai kurie D. Matulaitės kūriniai skirti iškilioms Lietuvos moterims – ji sukūrė paminklą rašytojai Ievai Simonaitytei, Lazdynų Pelėdos pseudonimu pasirašinėjusioms seserims Sofijai Ivanauskaitei-Pšibiliauskienei ir Marijai Ivanauskaitei-Lastauskienei, pagrindiniame Seimo kieme įkurdintai išdidžiai ant žirgo jojančiai Gražinai, legendinei Neringai. D. Matulaitė – ir Kaune stovinčio vyriškiausiu vyru vadinamo „Stumbro“ autorė. Martyno Mažvydo skulptūrų parke Klaipėdoje stovi D. Matulaitės „Klajojantis ežeras“, „Lietaus debesis“ ir „Dvylika brolių“, Šiauliuose – paminklas laikraščiui „Aušra“ ir aušrininkams, Berznyke Lenkijoje „Ramybė“ – paminklas Lietuvos kariams, 1920 metais žuvusiems už Tėvynę, Nemenčinėje – fontanas „Akmens fortepijonas“, ant aukščiausio Lietuvos kalno Aukštojo – „Baltų Saulės ratas. Ugnies altorius“.

© 2013 „XXI amžius“