|
Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais
Naujosiose Kaišiadorių miesto kapinėse prie partizanų koplyčios prasidėjo žygis Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais. Renginį pradėjo Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkė Aldona Mitkuvienė, simboliškai į susirinkusiuosius kreipėsi S. Gavėno eilėraščiu Prie paminklo. Garbingai už tėvynės laisvę mirusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.
Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis palaimino žygio dalyvius, vadovavo susirinkusiųjų maldai. Prisiminimais apie koplyčios statybas pasidalino jos architektas Stasys Petrauskas. Česlovo Kriščiūno vadovaujami moksleiviai dainavo patriotines partizanų dainas. Atminimui pagerbti koplyčioje buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės. Pasibaigus minėjimui Kaišiadorių kapinėse, žygio dalyviai pasuko link Žaslių. Apie Žaslių partizanų veiklą pasakojo Kaišiadorių muziejaus direktorius O. Lukoševičius. Prie Žaslių centrinės aikštės stovėjusiuose pastatuose 19451953 metais veikė Žaslių valsčiaus NKVD-MGB poskyris su areštinėmis rūsiuose. Ten buvo laikomi ir tardomi suimtieji partizaninio pasipriešinimo dalyviai. 2004 metais ant pastato sienos atidengta memorialinė lenta Didžiosios Kovos partizanams atminti. Trečioji žygio apsilankymo vieta buvo Žiežmarių apylinkės seniūnijos Kaukinės kaimo kryžius, ant Kaukinės ežero kranto pastatytas 2004 metais. Miškuose ir aplinkiniuose kaimuose pasipriešinimui telkėsi ir atkakliai kovojo dešimtys partizanų ir jų rėmėjų. Lietuvos šaulių sąjungos Garbės kuopos kariūnai pagerbė žuvusiuosius trimis salvėmis, padėtas gėlių vainikas.
Kruonio girininkijos, Šilelio (Gojaus) miške įrengta simbolinė trijų dešimčių baltų kryželių kompozicija, skirta 19441953 metais čia palaidotiems Kruonio apylinkėse žuvusiems partizanams. Šioje vietoje kasmet vyksta ir Vasario 16-osios minėjimas. Mintimis apie istorinius įvykius pasidalino Kruonio kultūros centro darbuotoja bei Europos Parlamento narė R. Morkūnaitė. Lietuvos šaulių sąjungos Garbės kuopos kariūnai iššovė tris salves: už Tėvynę, už žuvusius partizanus, už laisvą Lietuvą. Paskutinioji žygio stotelė buvo Liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Čia tremties ir partizanų kovoms atminti 1996 metais pastatytas iš Naujosios Vilnios atgabentas Tremties vagonas, 1991 metais pastatytas koplytstulpis, lietuvių tremtinių gyvenimą Arktyje atspindi pastatyta jurta-žeminukė. Lietuvos politinių kalinių-lapteviečių pirmininkas J. Markauskas pasakojo apie atminties išsaugojimą, partizanines kovas. Kalbėjo Lietuvos politinių kalinių brolijos pirmininkas Jonas Puodžius, Seimo Pasipriešinimo okupacijoms ir nukentėjusiųjų teisių ir reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas profesorius Arimantas Dumčius. LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis įteikė Padėkos raštus ir LPTS suvenyrus visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Gružauskui renginio organizatoriai Padėkos raštą įteikė už nuoširdų darbą organizuojant LPKTS žygius Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais, už rezistencinio pasipriešinimo ir tremčių istorinės atmintes įamžinimą, už jaunosios kartos tautinį ir patriotinį ugdymą. Skambėjo Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblio Praviena atliekamos dainos. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. Gružauskas sakė, kad šios dienos žygis labai svarbus, nes mums buvo priminta skaudi Lietuvos istorija, nes dar kartą buvo pagerbtas drąsių už Lietuvą kovojusių žmonių atminimas, prisiminti jų darbai.
Renginio pabaigoje sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Žygyje dalyvavo apie 300 dalyvių: moksleiviai, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos jaunimo sąjungos, Lietuvos skautų sąjungos nariai, Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai iš visos Lietuvos. Dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše.
Kaišiadorių rajono
savivaldybės informacija
© 2013 XXI amžius
|