|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Suošė giria skaudžia praeitim... Pranciškus ŽUKAUSKAS
Spalio 20-osios, sekmadienio rytas, išaušo gerokai apniukęs. Dangus su retkarčiais iškrentančiais smulkiais lietaus lašeliais atrodė tarsi verkiantis... Didžiulė, tanki, baltakamieniais berželiais pasidabinusi Rietavo urėdijos Girėnų girininkijos Šilų giria, esanti Rietavo savivaldybės teritorijoje palei į pietus tekančios Aitros upės krantus, liūdėjo ir lyg kažko laukė. Ir sulaukė autobusais ir automobiliais į Šilų girią siauru, bet urėdijos gerai sutvarkytu miško keliuku atvykstančių kelių šimtų patriotiškai nusiteikusių žmonių pagerbti 1952 m. vasario 18 d. Šilų girioje žuvusių šešių partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę, atminimą. Prie 1996 metais atstatytos slėptuvės-bunkerio, o pastaruoju metu ir prie autentiškai restauruoto bei sutvarkyto šio kovos už Lietuvos laisvę simbolio tą sekmadienį susirinko nemažai žmonių. Buvo daug jaunimo skautų, jaunųjų šaulių iš Šilalės rajono ir Rietavo savivaldybės mokyklų. Juos atlydėjo šių patriotinių organizacijų vadovai. Atvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Tarybos valdybos pirmininkas Edvardas Strončikas, LPKTS Šilalės ir Rietavo skyrių vadovai bei jų pavaduotojai, Karių veteranų asociacijos Tauragės apskrities skyriaus vadas Algimantas Baublys, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, Rietavo ir Šilalės savivaldybių merai Antanas Černeckis ir Jonas Gudauskas, kiti šių savivaldybių atstovai bei garbūs svečiai. Partizanų pagerbimo diena prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo karo kapelionas kun. Remigijus Monstvilas, koncelebravo Šilalės ir Rietavo parapijų klebonai kan. dr. Algis Genutis ir Antanas Gutkauskas. Kapelionas kun. R. Monstvilas homilijoje kalbėjo apie tai, kaip svarbu ir kilnu yra įamžinti žuvusių už Tėvynės laisvę atminimą, kad tai mato dabartinis jaunimas, mokydamasis iš žuvusiųjų patriotizmo bei meilės Tėvynei. Kunigas pašventino restauruotą slėptuvę-bunkerį ir šalia esantį kryžių, simbolizuojantį partizanų žūtį ir patriotizmą. Po šv. Mišių atvykusieji apžiūrėjo slėptuvę-bunkerį. Jame prie malkomis kūrenamos krosnelės buvo galima sušilti ir prisiminti paliktus gimtus namus... Paskui buvo sakomos patriotinės kalbos, bandoma prisiminimais atgaivinti tą skaudžią praeitį, kai lietuviui, gyvenančiam ant savo gimtosios žemės lopinėlio, teko slėptis šaltoje ir belangėje žeminėje, vadinamoje bunkeriu... Šioje šventėje dalyvavo kovotojų uniformomis apsirengę Lietuvos partizanai. Jie inscenizavo partizanų kovinę parengtį ir akivaizdžiai parodė jaunimui, kaip to meto partizanai duodavo priesaiką, pabučiuodami kryželį ir Lietuvos vėliavą ir paaukodami save Dievui ir Tėvynei. Visgi tą dieną praskaidrino bei suteikė viltį ateičiai Kvėdarnos, Rietavo bei kitų mokyklų moksleivių koncertai, kuriuose skambėjo patriotinės dainos, mokytojos iš Rietavo poezijos posmai. Žuvusių partizanų pagerbimo diena baigėsi Padėkos raštų įteikimu tiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie žeminės-bunkerio sutvarkymo bei pasiruošimo šiam renginiui. Ypač daug širdies, sumanumo bei triūso įdėjo LPKT Šilalės skyriaus taryba, vadovaujama Teresės Ūksienės ir jos pavaduotojo Antano Rašinsko, talkinant LPKTS Rietavo skyriaus tarybai bei visiems patriotiškai nusiteikusiems geros valios žmonėms. Po tokios nuoširdžios pagarbos, parodytos žuvusiems partizanams, tarsi lengviau atsiduso ir minėta Šilų giria, kurioje liko gražiai sutvarkyta ir įprasminta žeminė-bunkeris su išskaptuotu užrašu: 19511952 metais čia buvo įsikūręs Lukšto (Rūtenio) būrys. Dabar šį užrašą skaitys vien tik ūžaujantys rudens vėjai ir žiemos metu siaučiančios pūgos.
Rietavo savivaldybė
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |