Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Išskirtiniai tituliniai atlaidai

Sakraliosios poezijos popietės dalyviai it svečiai

ARIOGALA. Rugsėjo 29 dieną Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyko tituliniai Šv. Mykolo atlaidai. Juos vedė Lietuvos partizanų kapelionas, Raseinių garbės pilietis mons. Alfonsas Svarinskas. Svečias Votyvos šv. Mišiose pasakė pamokslą. Kartu aukojo Sumos šv. Mišias su kun. kan. Vytautu Masiu ir pasakė pamokslą.

Votyvos šv. Mišių metu giedojo Raudondvario kultūros centro mišrus choras „Svajonė“. Vadovė – Renata Mišeikienė. Sumos šv. Mišiose giedojo Ariogalos Sumos choras, vadovaujamas Marijos Vaitekūnienės.

Po Votyvos šv. Mišių bažnyčioje vyko muzikinis renginys „Giesmių giesmelė“, skirtas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui.

Žemaitija buvo paskutinė pagoniška LDK žemė, kurią krikštyti pradėta 1413 metais, o po trejų metų įkurta Žemaičių vyskupija. Vyskupu tapo Motiejus Vilnietis iš Trakų, gerai mokėjęs ir žemaitiškai. Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumbliauskas teigia, kad Žemaičių krikštas yra svarbus visai Europos istorijai, o Telšių vyskupas Jonas Boruta primena, kad Žemaičių vyskupystė Senajame žemyne yra vienintelė, įsteigta ne popiežiaus, o Visuotinio Bažnyčios susirinkimo. Žemaičių krikštas Vytauto ir Jogailos buvo pradėtas 1413 metais, o baigtas 1417 metais Varniuose įsteigiant Žemaičių vyskupystę. Tai buvo didžiulis politinis religinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiekimas. Įkūrus šią vyskupiją, faktiškai buvo baigtas Žemaitijos krikštas, suteikęs politinį pagrindą sujungti Žemaitiją su Lietuvos valstybe.

Muzikinis renginys „Giesmių giesmelė“, skirtas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, vyks keturiais etapais. Pirmajame, rugsėjo 29-ąją vykusiame Ariogaloje, dalyvavo kaimo giesmininkų grupės. Giedoti atvyko net 6 kaimo giedotojų kolektyvai iš Kaulakių, Girkalnio, Viduklės, Berteškių, Plikių ir Gruzdiškės. „Tai – žmonės, nešantys gėrį, atjautą ir išsaugoję gražias autentiškas savo krašto giesmes“, – pristatydamas giedotojų kolektyvus kalbėjo renginio vedėjas Edgaras Juška.

„Giesmių giesmelės“ klausėsi Raseinių garbės pilietis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Seimo narys Edmundas Jonyla su žmona, Raseinių rajono mero pavaduotoja Gitana Rašimienė, Raseinių rajono kultūros centro direktorė Valdonė Balčaitienė, jos pavaduotoja ir festivalio projekto vadovė Aldona Ona Radčenko, Ariogalos miesto seniūnijos seniūnė Renata Aleksiejienė.

Giedotojų kolektyvams bei Ariogalos parapijos klebonui Gintautui Jankauskui įteiktos Raseinių rajono kultūros centro padėkos, vicemerė Gitana Rašimienė Raseinių rajono savivaldybės vardu įteikė atminimo dovanas. Festivalio organizatoriams, dalyviams bei žiūrovams dėkojo seniūnė Renata Aleksiejienė.

Antrasis muzikinio renginio „Giesmių giesmelė“ etapas vyks sekmadienį, spalio 6 d., Viduklės Švento kryžiaus bažnyčioje. Pasirodys vokaliniai ansambliai.

Spalio 27 dieną, sekmadienį, trečiasis muzikinio renginio etapas vyko Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje, kur giedojo bažnytiniai chorai ir Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“.

Mons. Alfonsas Svarinskas Votyvoje pamokslo metu sakė: „Broliai ir seserys, šiandien švenčiame Šv. Mykolo atlaidus. Atlaidų paskirtis – Dievui atiduoti garbę, pagerbti šventąjį ir iš jų pasimokyti. Privalome padaryti išvadą, kad eitume geru keliu, kuris veda tiesiai į dangų. Atlaidų metu, jeigu esame nuodėmingi, privalome atlikti išpažintį, sukalbėti popiežiaus intencija „Tikiu į vieną Dievą...“ ir laimėti visuotinus atlaidus. Kada žmogus per išpažintį pasako nuodėmę, Dievas ją atleidžia, bet lieka dar bausmė. Ją reikia atpirkti gerais darbais arba atlaidais“.

Mons. A. Svarinskas pamoksluose pabrėžė atitolimo nuo bažnyčios problemą ir kvietė tikinčiuosius, ypač jaunimą, aktyviau dalyvauti sekmadieniais šv. Mišiose, būti sąmoningais katalikais.

Atlaidai bažnyčioje baigėsi po Sumos šv. Mišių visiems kartu sugiedojus Lietuvos himną.

Po to naujuosiuose Ariogalos parapijos namuose vyko sakraliosios poezijos popietė bei agapė – bendruomenės suneštinės vaišės.

Į literatūrinę, muzikinę ir sakralinę programą sunkiai tilpo žiūrovai, gausus jaunimo būrys, kviestiniai svečiai ir atlikėjai.

Popietės programos vedėja Rita Kišonienė, remdamasi Vidmantės Jasukaitytės pamąstymais apie šviesos pranašumą prieš tamsą, originaliai pristatė kiekvieną poetą: Zenę Sadauskaitę, Juozą Mickevičių, Aleksandrą Puidoką, Vytautą Šulskį, Antaną Kišoną bei Aldoną Radčenko, deklamavusią savo kūrybos eiles. Skaitomos eilės tampriai susiliejo su Ariogalos gimnazijos tikybos mokytojos Laimutės Neverdauskienės jaunimo giesmių nuotaika, dvasingumu, nuoširdumu. Tarsi šviesos paukštė puošė visų veidus svajinga šypsena, gerumo ir atgaivos auka...

Sveikinimus ir padėką išsakė Seimo narys Edmundas Jonyla, vicemerė Gitana Rašimienė, tarybos narė Aldona Radčenko, Ariogalos seniūnė Renata Aleksiejienė. Parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas popietės dalyvius apdovanojo autorine savo knyga „Kryžių kalnas Tikėjimo šviesoje“ bei Ariogalos parapijos 2014-ųjų metų katalikų kalendoriumi.

Baigiamoji giesmė – „Glori glori Aleliuja“ – sužadino visuotinį giedojimą, ilgą skandavimą ir įprasmino renginio sakralumą.

XXI
Kęstučio Krūvelio nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“