|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Tikėjimo metų patirtys Kaune
Tikėjimo metų proga į Kauną plačiau susipažinti su krikščioniškos bei tautinės kultūros paveldu paskutinį rugsėjo šeštadienį išvyko gausus neformalaus švietimo projekto Dorybių mokyklėlė dalyvių būrys Alytaus vaikų globos namų ugdytiniai, lydimi socialinės pedagogės Ritos Jankauskienės bei socialinės darbuotojos Aldonos Čepulienės, Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio vienuolijos seserų Linos Cordovos ir Rosarijos Gonzales. Kelionę organizavo šių eilučių autorė Dorybių mokyklėlės projekto koordinatorė. Kauno pilyje tapome archeologais Išlipus iš autobuso prie Kauno pilies, mus pasitiko didelę darbo patirtį turintis gidas Algimantas Juozas Raižys, kuris pradžioje nuvedė visus į Kauno pilies muziejų. Ten stebėjomės ne tik šiuolaikiškai pirmajame aukšte įrengta senovės ekspozicija, pademonstruotu pilies istoriją pristatančiu trumpu video reportažu, įdomiai sutvarkytais rūsiais, bet ir antrajame aukšte neseniai įrengta unikalia ekspozicija Prisiliesk prie XVII a. Kauno: nuo koklio iki puodo šukės. Čia didelėje smėlio dėžėje moksleiviai ekskursijų vadovo Giedriaus Karpinsko buvo pakviesti trumpam tapti archeologais, ieškoti smėlyje molinių šukių ir, jas suradus, sudėlioti raštuotą koklį. Pajutę smėliadėžėje atradimo bei kūrybos džiaugsmą, moksleiviai sparčiai lenktyniavo, kuris greičiau surinks ir sudėlios reikalingas šukes. Atsisveikinę su Nemuno ir Neries santakoje didingai stūksančia Kauno pilimi, alytiškiai netrukus prisiartino prie Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Mus pasitikusi ekskursijų vadovė Jolanta Mickienė pakvietė antrajame aukšte apžiūrėti aštuoniuose kambariuose įrengtą autentišką iškilaus lietuvių dvasininko ir poeto Jono Mačiulio-Maironio (18621932) butą, kuriame jis kartu su savo seserimi Marcele, 1909 metais įsigijęs šį namą, gyveno (iki mirties), dirbo Kunigų seminarijos rektoriumi, kūrė eiles bei aktyviai reiškėsi to meto visuomenėje. Išsamiai supažindinusi su Maironio gyvenimu bei jo bute įrengta ekspozicija, ekskursijų vadovė vėliau patikrino moksleivių atidumą bei regimąją atmintį specialiomis, kiekvienam skirtomis užduotimis. Kilo visuotinas šurmulys, mat teko per visus kambarius ieškoti užduotyse pavaizduotų daiktų. Padedant sumanesniems draugams, visų užduotys buvo sėkmingai įvykdytos, o pirmieji pagirti bei apdovanoti. Pasibaigus edukaciniam užsiėmimui, apžiūrėjome Maironio namo kieme esantį sodelį su pavėsine. Čia poetas laisvalaikiu pats mėgo dirbti įvairius sodininko darbus. Mūsų dienomis šiltuoju metų laikotarpiu čia dažnai vyksta įvairūs miesto literatūriniai bei poezijos renginiai. Atsisveikinę su nuoširdžiais muziejaus darbuotojais, kelionę tęsėme Rotušės aikštėje, klausydamiesi įdomaus mūsų gido Algimanto J. Raižio pasakojimo apie Kauno istoriją, vėliau pro Jėzuitų gimnaziją bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią pasukome Santakos parko link. Santakos parke ir Arkikatedroje Rugsėjo pradžioje Kaunas ir kiti didieji Lietuvos miestai paminėjo neeilinį įvykį. Prieš dvidešimt metų, 1993-siais, Lietuvą aplankė tuometinis popiežius Jonas Paulius II (19202005), šiuo metu jau paskelbtas palaimintuoju, o 2014 metų pavasarį už ypatingus nuopelnus pasaulinei Katalikų Bažnyčiai numatytas nominuoti Šventuoju. Santakos parke 1993-iaisiais Šventasis Tėvas susirinkusios daugiatūkstantinės minios akivaizdoje aukojo šv. Mišias. Aplankę iškilaus patriarcho garbei pastatytą paminklą bei išgirdę mūsų gido, tuometinių įvykių liudininko, papasakotą istoriją, moksleiviai, pilni įspūdžių, pasuko senamiesčio širdyje stūksančios didžiosios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Arkikatedros bazilikos link. Čia mus pasitikęs diakonas Nerijus Pipiras trumpai supažindino su garbinga šventovės, šių metų pavasarį paminėjusios 600 metų jubiliejų, istorija, viduje parodė popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui įrengtą naują altorių su apačioje esančiu relikvijoriumi, kuriame saugoma popiežiaus kraujo relikvija. Padėkoję nuoširdžiam diakonui Nerijui Pipirui, patraukėme paskutinio kelionės punkto Žalgirio arenos link. Nustebino Žalgirio arena Nemuno saloje pastatyta ir 2011 metų rugpjūtį atidaryta Žalgirio arena, anot gido, yra didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, sporto renginių metu talpinanti iki 15688 žiūrovų. Čia nuolat vyksta įvairūs žymių šalies bei užsienio atlikėjų koncertai, cirko pasirodymai, tarptautiniai ir respublikiniai sporto bei kiti miesto renginiai. Gido teigimu, 2012 metų spalio pabaigoje Žalgirio areną jau aplankė milijoninis lankytojas. Apžiūrėjome ne tik pagrindinę, bet ir garsiosios Kauno Žalgirio krepšinio komandos treniruočių salę, kitas treniruočių patalpas. Liftu užsikėlę į viršutinį aukštą, jaunieji keliautojai turėjo galimybę į sporto areną pažvelgti iš viršaus. Lietuvos tautiniu pasididžiavimu vadinamas statinys visus nustebino ir sužavėjo savo didingumu. Grįždami namo, autobuse moksleiviai sujaudinti dalinosi Kaune patirtais įspūdžiais, prisiminė didingus statinius. Dorybių mokyklėlės projekto vadovai tarpusavyje svarstė, kad dar daug ugdymo pastangų reikės padėti, kol vaikai pamatytus objektus ir sutiktus žmones išmoks vertinti ne tik pagal jų dydį bei išvaizdą, bet ir pagal veiklos prasmę bei vidinį turinį. Už įsimintiną kelionę visi dalyviai nuoširdžiai dėkoja rėmėjams: Šv. Angelų Sargų parapijos religinei bendruomenei (klebonas g. kan. Arūnas Užupis), miesto savivaldybės Švietimo tarnybai (vedėjas Vytuolis Valūnas), UAB Pretendentas (direktorius Andrius Bondarevas).
Kristina Bondareva, Algimanto J. Raižio nuotraukos
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |