2014 m. sausio 24 d.    
Nr. 4
(2075)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Savo narių politinį išprusimą vertina pagal abėcėlę

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai suformavo abėcėlinį kandidatų sąrašą Europos Parlamento rinkimams. Prezidiumas antradienį jį patvirtino, tačiau šeštadienį vyksiančiame tarybos posėdyje bus sprendžiama dėl politikų pavardžių eiliškumo. Abėcėliniame sąraše figūruoja 29 politikų pavardės. Šie politikai per rinkimus grumsis, kas ateinančius penkerius metus per mėnesį gaus 21452 litų atlyginimo „į rankas“ bei nuolat skraidys tarp Vilniaus ir Briuselio. Negalutiniame kandidatų sąraše rikiuojasi dabartinio europarlamentaro Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis, Žilvinas Leleiva, Seimo narys Kęstutis Masiulis, dabartinė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvęs Seimo narys Saulius Pečeliūnas, Vilniaus tarybos narė Violeta Podolskaitė ir buvęs parlamentaras Edmundas Pupinis. Į sąrašą įrašyti inžinierius energetikas Gvidas Rutkauskas, dabartinis europarlamentaras Algirdas Saudargas, teisininkas Audrius Skaistys, vadybininkas Vytautas Stanslovas, orkestro muzikantas Antanas Sugintas, buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas, Jonavos vicemeras Vytautas Venckūnas, choro „Aukuras“ meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas, Seimo nariai Arvydas Vidžiūnas, Emanuelis Zingeris ir Rokas Žilinskas. Kandidatų sąraše įtrauktas ir Zarasų savivaldybės tarybos narys Arnoldas Abramavičius, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, europarlamentarė Laima Andrikienė, buvęs Seimo narys Vaidas Bacevičius, dabartinė parlamentarė Agnė Bilotaitė, buvęs Seimo narys Julius Dautartas, politinė kalinė ir tremtinė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, diplomatas Vladimiras Jarmolenko, operos dainininkas ir parlamentaras Vytautas Juozapaitis, buvęs Seimo narys Evaldas Jurkevičius, politologas Laurynas Kasčiūnas.


Pensininkai gelbėjo valstybę, dabar pensininkus gelbės padidinti mokesčiai?

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, jog per krizę sumažintos pensijos gali būti kompensuojamos, peržiūrint mokesčių bazę. Jis neatmeta, jog tam tikslui ieškant maždaug 1 mlrd. litų, gali būti padidinti kai kurie mokesčiai arba įvesti nauji.

Interviu „Žinių radijui“ trečiadienį A. Sysas, kuris yra pensijų kompensavimo darbo grupės narys, paprašytas patikslinti, ar bus siūloma didinti kai kuriuos mokesčius, atsakė: „Iš principo taip. Gali keistis mokesčiai kai kurie, gali atsirasti nauji mokesčiai. Apie tai diskutuojama“. Anot A. Syso, lėšų pensijoms gali būti surinkta ir iš didėjančio darbo užmokesčio: „Darbo užmokesčio augimas duoda tam tikrą prieaugį „Sodroje“, kurį galima iš dalies panaudoti kompensacijoms“. Jis pabrėžė, jog pensijas bus siekiama kompensuoti, nedidinant šalies skolinimosi limito. „Vieną milijardą mes surasime ir išmokėsime. Taip, situacija ne pati geriausia. Mes neišmokėsime iš karto, nes tai būtų sudėtinga. Mes negalime dabar gadinti savo makroekonominių rodiklių dar skolindamiesi, nes mes norime mažinti skolinimąsi“, – sakė A. Sysas.


Dembavos tragedijos aidai

Po rugsėjį įvykusios prie Panevėžio esančios Dembavos tragedijos, kai automobilio bagažinėje po išžaginimo buvo sudeginta 17-metė, Panevėžyje prieš policijos langus protestavę žmonės dabar sulaukė bausmės už pilietinę akciją. „Lietuvos ryto“ televizija pranešė, kad akcijos organizatorei Ritai Jusienei skirta 500 Lt bauda, nes apie piketą nebuvo informuota Panevėžio savivaldybė. Du vaikus šeimoje auginanti protesto organizatorė R. Jusienė sakė, kad bauda yra apmaudus sprendimas, žlugdantis pilietinės visuomenės raidą. Savivaldybė neinformuota tik todėl, kad nebuvo žinoma apie tokią prievolę, o žmonių susibūrimas prieš policiją su gedulo vėliava, deginamos kapų žvakelės buvo absoliučiai taiki, nieko netrikdžiusi pilietinė akcija. Moteriai 500 Lt bauda yra sunki našta. Bendražygiai žada jai pagelbėti, renka pinigus. Akivaizdu, kad tokie savivaldybės ar aukštesnės valdžios sprendimai rodo, jog Lietuva nėra demokratinė valstybė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija